Visuomeninės televizijos ARD paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad Socialdemokratų partijos (SPD) kandidatas į kanclerio postą Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – kandidatas Arminas Laschetas (Arminas Lašetas) tikriausiai gavo po 25 proc. balsų.

Tuo metu visuomeninės televizijos ZDF apklausa socialdemokratams prognozuoja 26 proc., o CDU/CSU blokui – 24 proc. balsų.

Abi apklausos rodo, kad Žaliųjų partija gali tikėtis maždaug 15 proc. balsų.

Dėl ketvirtos vietos kovoja kraštutinė dešinioji „Alternatyva Vokietijai“ ir liberali Laisvoji demokratų partija (FDP), galbūt surinksiančios apie 11 proc. balsų. Kraštutinė kairioji „Die Linke“ balansuoja ant patekimo į parlamentą ribos su 5 proc. palaikymu.

Rinkimų apylinkės duris atvėrė 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, balsavimas truko 18 val. (19 valandos).

Šie rinkimai buvo vadinti vienais labiausiai neprognozuojamų per naujausią šalies istoriją.

Daugiausiai gyventojų turinčioje Europos Sąjungos šalyje ir jos didžiausioje ekonomikoje vykstančius visuotinius rinkimus teisę balsuoti turėjo 60,4 mln. žmonių nuo 18 metų amžiaus.

Prieš rinkimus apie 40 proc. šių rinkėjų yra sakę, jog dar neapsisprendė, kaip balsuos. Maždaug tokia pat dalis rinkėjų, tarp kurių buvo ir A. Merkel, jau balsavo paštu.

Pasak analitikų, ši tendencija, stebima tęsiantis koronaviruso pandemijai, dar gali reikšmingai pakeisti faktinius rezultatus.

Nei SPD, nei CDU-CSU nesurinkus reikalingos daugumos balsų, kad galėtų savarankiškai formuoti vyriausybę, šalies gali laukti savaitės, o gal net mėnesiai sudėtingų derybų dėl koalicijos.

Po paskutinių rinkimų, kurie Vokietijoje įvyko 2017 metų rugsėjį, CDU-CSU koaliciją su SPD suformavo tik kitų metų vasarį.