Šiaurės Korėjos žiniasklaida liaupsina šalies lyderį esą pasiekusį, kad Amerika baigtų jos pasienyje kasmet vykdomas karines pratybas su Pietų Korėja, kurias pats Donaldas Trumpas pavadino provokacinėmis.

Amerikos prezidentas teigia, kad jam pagaliau pavyko pasiekti to, ko esą negebėjo jo pirmtakai. Apžvalgininkai pasigenda konkretumo, o susitikimą vadina tiesiog teatrališku šou, be konkrečių įsipareigojimų. Teigia, kad labiausiai iš jame išsakytų pažadų, gali išlošti Kinija, kuriai regione dislokuoti Amerikos kariniai daliniai visada kėlė galvos skausmą.

Istoriniu vadinamas susitikimas įvyko. Lyderiai išvažiavo namo, o pasaulis svarsto, kas toliau. Be skambių deklaracijų ir pažadų, atrodo, jokių konkrečių jų įgyvendinimo detalių. Pieš kameras Kim Jong Unas pažadėjo visišką branduolinį nusiginklavimą, o D. Trumpas – sustabdyti karines pratybas su Pietų Korėja, galbūt ateityje panaikinti sankcijas bei sukurti klestinčią Šiaurės Korėją.

Apžvalgininkai juokauja, kad patyrusį propagandos meistrą pavyko paveikti propagandiniu holivudiniu filmuku, kurio vienintelis žiūrovas buvo Kim Jong Unas. Esą jį sužavėjęs amerikiečių parengta vaizdo medžiaga, kurioje rodoma, kaip pasikeis Šiaurės Korėja, jei sutiks su amerikiečių sąlygomis.

„Žinote, jis – stiprus vaikinas. Žmonės klausė, koks jis – jis labai geras žmogus. Linksmas ir labai protingas. Puikus derybininkas“, – sako D. Trumpas.

Šiaurės Korėjos žiniasklaida liaupsina lyderį dėl naujo istorijos etapo, pasaulis mandagiai sveikina. Tačiau D. Trumpo pareiškimas apie planuojamas nutraukti karines pratybas su Pietų Korėja ir galbūt išvesti šioje šalyje dislokuotų beveik 30 tūkst. karių, o ateityje svarstyti dėl sankcijų Pchenjanui panaikinimo kelia nerimą Japonijai. Apžvalgininkai sako, kad jei pažadai bus įgyvendinti, vienintele laimėtoja gali tapti pozicijas regione siekianti įtvirtinti Kinija.

„Tai JAV ir Šiaurės Korėjos reikalas, dėl to negaliu komentuoti. Be, mano nuomone, Amerikos karinės pajėgos Pietų Korėjoje ir Japonijoje yra ypač svarbios palaikant saugumą šiame regione”, – Japonijos gynybos ministras Itsunoris Onodera.

„Jungtinės Valstijos yra laisvojo pasaulio lyderė. Kaip gali laisvojo pasaulio lyderis saugoti ir užtikrinti režimą, kuriame vykdomi nusikaltimai prieš žmogiškumą? Manau, tai nepagrįsta pozicija, kol nekalbame apie žmogaus teises. Pastaruosius 30 metų žmogaus teisės būdavo pridengiamos derybų dėl branduolinių nusiginklavimo klausimais. Trisdešimt metų žmogaus teisės nebuvo įtrauktos į darbotvarkę. Kodėl to nepadaryti dabar? Būtent dabar tam tinkamas laikas“, – kalba Šiaurės Korėjos žmogaus teisių komiteto vadovas Gregas Scarlatou`as.

Susitarimas jau dabar juokais vadinamas, pažiūrėsime kas bus toliau – taip dažnai mėgsta sakyti Jungtinių Valstijų prezidentas, akivaizdu, kad šis posakis dabar jau tinka ir stebintiems tarptautinės politikos viražus. Juo labiau, kad abu lyderiai priėmė vienas kito kvietimus į Vašingtoną ir Pchenjaną.

Daugiau apie tai – Valdonės Rudenkienės reportaže.