Ar bus išsaugotas auksinis Indijos dykumų brangakmenis?

Džaisalmeras (Jaisalmer), arba kitaip vadinamas Auksinis Fortas, tai vienas žymiausių Indijos architektūros paminklų, įsikūrusių Radžastano valstijoje, besiribojančioje su Pakistanu. Dykumoje lyg miražas išnyrantis miestas, menantis Radžputo karališkųjų dinastijų galybę, pribloškia ne tik savo grožiu ir įmantria architektūra, bet ir čia gyvenančių žmonių buitimi. Tai tikriausiai vienas iš nedaugelio pasaulio miestų, kuriame sustingo laikas. Vaikščiodamas Džaisalmero gatvelėmis, gali pasijusti kaip viduramžiuose...

Didžiausias pavojus - vanduo

Džaisalmerą įkūrė 1156 metais Radžputo princesė Raival Džaisal. Miestas, pastatytas ant 80 metrų kalvos iš gelsvo smiltainio vidury Taro dykumos, matomas jau iš penkiolikos kilometrų atstumo. O kai leidžiasi saulė, Džaisalmeras pradeda spindėti aukso spalvomis ir alsuoja arabiškų pasakų magija. Kadaise per jį driekėsi karavanų kelias, jungęs Delį su Centrine Azija ir Artimaisiais Rytais. Miesto gyventojai pelnydavosi iš prekybos vergais, veisliniais žirgais, šilku, prieskoniais. Turtingi pirkliai čia statė nuostabaus grožio namus, vadinamus “havelis“. Akmeniniais ažūrais puoštuose pastatuose vėsu net tada, kai lauke +45. Miestą juosia siena su 99 bastionais, už kurių puikuojasi 469 neįkainojamą istorinę vertę turintys pastatai. Džaisalmero didžiausia puošmena – Karaliaus ir Karalienės rūmai – tikras akmens raižymo šedevras. Pavyzdžiui, Rani Ka Mahal, Karalienės rūmuose akmens raižiniai padaryti taip, kad jų savininkė galėtų stebėti viską, kas vyksta išorėje, bet jos niekas nematytų.

Šiuo metu Džaisalmere gyvena 45 tūkstančiai gyventojų, iš kurių kas ketvirtas – už forto sienų. Susidaro įspūdis, kad kažkas siekė pasaulinio rekordo, stengdamasis nedidelėje teritorijoje sutalpinti gausybę šventyklų, rūmų ir gyvenamųjų namų.

Tačiau gyvenimas čia teka, kaip ir prieš kelis šimtus metų. Margaspalviais sariais pasidabinusios indės lyg dykumos gėlės grakščiai plaukia senovinio miesto gatvelėmis, ant galvos nešdamos indus su vandeniu. O ryškiais turbanais apsigaubę galvas vyrai būriuojasi Mandiro rūmų kiemelyje, kur aptarinėja kasdieninio gyvenimo rūpesčius.

Kaip bebūtų keista, būtent vanduo yra didžiausias Džaisalmero priešas. Neįtikėtinai smarkūs lietūs 1999 metų rugpjūčio mėnesį sugriovė tris iš devyniasdešimt devynių miesto bastionų ir 87 namus. Dėl potvynių susvyravo ir aplink esančių namų pamatai. Seniau nuotekos tekėdavo tiesiog grioviuose palei viduramžiško miesto gatveles sumontuotais vamzdžiais. Dabar į miestą pumpuojamas vanduo – apie 120 litrų žmogui per dieną, o tai dvylika kartų viršija įprastines normas. Vandens nuotekų perteklius per sutrūnijusius vamzdžius sunkiasi į smiltainį ir jį ardo. Nuo to kenčia pastatų pamatai, skyla sienos. Augant gyventojų skaičiui ir didėjant vandens vartojimui bei nuotekoms, miesto pastatai pasmerkti lėtai pražūčiai. Tačiau kol kas Džaisalmeras yra vienas labiausiai turistų lankomų Radžastano miestų.

Rūmai ant ratų

Vienas patogiausių ir maloniausių būdų pasiekti Džaisalmerą – kelionė garsiuoju traukiniu “Rūmai ant ratų”. Šis karališkus apartamentus savo interjeru primenantis traukinys kursuoja nuo rugsėjo iki balandžio kiekvieną savaitę. Aštuonių dienų kelionę pradėję Delyje trečiadienio vakarą, savaitę jūs lankysite įdomiausias ir gražiausias Radžastano vietas. Už pasakišką prabangą reikia ir mokėti pasakiškus pinigus. Viena naktis tokiame traukinyje kainuoja 485 JAV dolerius. Tačiau galėsite pasijusti tikru maharadža!

Traukinyje yra 14 vagonų, kiekvienas turi savo vardą pagal buvusių Radžastano karalysčių pavadinimus – Kota, Bundi, Bikaner, Sirohi... Kiekviename vagone – po keturis prabangius dviviečius miegamuosius. Jie ne tik išdabinti prabangiais kilimais, bet ir turi visus reikiamus tinkamam poilsiui atributus. Čia yra ir dušas su karštu ir šaltu tekančiu vandeniu, ir šampūno, ir muilo - visko, ko geidžia širdis. Dviejuose prabangiuose traukinio restoranuose jūs galite vaišintis indiška, Radžastano, kinų ar europietiška virtuve. O egzotiškos šokėjų ir dainininkų programos jus tikrai nukels į rytietišką rojų. Mėgstantiems stalo žaidimus traukinyje taip pat įkurta speciali salė. Apie aptarnavimo kultūrą – nėra net ką kalbėti.

Į pirmąjį reisą šis traukinys išvyko 1982 metų sausio 2 dieną. Nuo tada ši kelionė tapo viena madingiausių tarp pasiturinčių Indijos gerbėjų. Ją labai išpopuliarino ir žiniasklaida – BBC, MTV, “National Geography”. ”Rūmai ant ratų”, vienu kartu galintys gabenti 104 keleivius, pripažinti vienu iš dešimties prabangiausių traukinių pasaulyje.

Gelbėjimo akcijos

Tačiau ar ilgai Džaisalmeras išliks garsiųjų ”Rūmų ant ratų” maršrute, nežino niekas. Miesto būklė kelia rūpestį ne tik Indijos vyriausybei, bet ir pasaulio visuomenei. Didžiojoje Britanijoje netgi buvo paskelbta akcija ”Džaisalmeras - pavojuje”. Jos iniciatorė – rašytoja Sju Karpenter (Sue Carpenter). Pirmą kartą ji apsilankė šiame Indijos mieste 1984 metais, antrą – 1994-aisiais, kai miestas buvo nusiaubtas musoninių liūčių ir sugriuvo 250 istorinę vertę turėjusių pastatų. Ji 1994 metais moksliniame žurnale paskelbė straipsnį ”Auksinio miesto griūtis“ ir išsiuntinėjo šimtui žymiausių pasaulio žmonių, tarp jų ir princui Čarlzui bei Radžastano ministrui pirmininkui. Dabar rašytoja, gyvenanti Londone, kasmet apsilanko Džaisalmere. Jau 1996 metais jos iniciatyva buvo įkurtas labdaros fondas, kurio tikslas – išgelbėti auksinį miestą. Tais pačiais metais šis Indijos miestas buvo įtrauktas į Pasaulinio paminklų fondo, įsikūrusio Niujorke, specialų šimto labiausiai pavojuje esančių pasaulio objektų sąrašą. Džaisalmerui paskirta didžiausia įmanoma pagal fondo įstatus parama – šimtas tūkstančių JAV dolerių. Šios lėšos buvo skirtos dalies Karaliaus ir Karalienės rūmų restauracijai. Ateityje bus tvirtinami miesto bastionai, atnaujinamos drenažo sistemos.

Labdaros fondas ”Džaisalmeras – pavojuje” ir jo entuziastingi darbuotojai toliau renka lėšas, kad Radžastano dykumos brangakmenis neišnyktų kaip miražas laiko ir gamtos užgaidų sūkuryje.