Pereiti į pagrindinį turinį

Ar E. Macronas spės pagauti olimpinės euforijos bangą?

2024-08-17 18:00

2024 m. vasaros olimpiada Paryžiuje baigėsi, prancūzų politikų problemos – ne. Ateinančiomis savaitėmis šalis vėl susidurs su politinės aklavietės tikrove, susiklosčiusia po pirmalaikių rinkimų. Ar pavyks Emmanueliui Macronui pasinaudoti žaidynių sukelta euforija?

Ar E. Macronas spės pagauti olimpinės euforijos bangą?
Ar E. Macronas spės pagauti olimpinės euforijos bangą?

Politika liko paribyje

Matant puikiai organizuotas žaidynes, šen bei ten šmėžuojančius šalies vadovus, užsimiršo, kad, praėjus daugiau kaip mėnesiui po dramatiškų rinkimų, Prancūzija neturi ministrų kabineto. Žaidynių metu laikinojo premjero portfelį nešiojo Gabrielis Attalis – per birželį ir liepą vykusius rinkimus daugumą praradusios E. Macrono partijos „Renesansas“ atstovas.

Po pirmalaikių rinkimų 289 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje nei kairieji, nei centrai, nei dešinieji neturi absoliučios daugumos. Daugiausia mandatų iškovojo kairysis aljansas „Naujasis liaudies frontas“, antroje vietoje – valdančioji stovykla, treti liko dešinieji populistai. Kitur pajudėti iš mirties taško padėtų daugiau mažiau artimų partijų politinė dėlionė, o Prancūzija tokiu keliu negali eiti – šalis neturi politinių koalicijų kūrimo tradicijos.

Kada E. Macronas turi paskirti naują premjerą, nenustatyta, todėl politinė aklavietė gali tęstis. Paleisti parlamentą ir paskelbti naujus rinkimus prezidentas gali tik po metų.

Susiskaldę ar vieningi?

Prieš kelias savaites prezidentas pažadėjo, kad naują ministrą pirmininką skirs rugpjūčio viduryje, t. y. pasibaigus olimpiadai. Jos metu šalis išgyveno retą brolybės periodą: olimpinės žaidynės buvo vasaros pasaka, stadionai buvo pilni, tūkstančiai, atrodo, tik ir laukė progos, kad galėtų drauge sugiedoti „La Marsellaise“. Tiuilri parke buvo galima išvysti scenų, apie kurias dar neseniai, aptariant „geltonųjų liemenių“ protestus ir policijos elgesį per juos, sunku buvo net įsivaizduoti: skambant akustinei gitarai linksminęsi jaunuoliai kvietė šokti pareigūnus.

Nepriekaištinga saugumo pajėgų, armijos ir savanorių sąveika per olimpiadą paneigė niūrias dešiniųjų populistų pranašystes, kad Prancūzijai gresia didelis saugumo fiasko. Viešasis transportas veikė sklandžiai – 1 tūkst. darbuotojų per rekordiškai trumpą laiką sutvarkė sabotažo atakų prieš geležinkelius padarinius.

Tereikėtų sudaryti centristų Vyriausybę ir ramiai ištempti iki kitų metų birželio, kai E. Macronas galėtų skelbti naujus parlamento rinkimus.

Pasitikėjimas valstybe – taip pat ir saugumu – yra priežastis, dėl kurios 2017 m., išpuolių Nicoje ir Paryžiuje sukrėsti prancūzai nusisuko nuo dešimtmečiais valdant šalį dominavusių politinių partijų. Dar prieš du mėnesius Prancūzijos rinkėjai manė populistų stovykloje rasią užuovėją nuo svetimšalių keliamos grėsmės, tačiau žaidynės atskleidė įvairovės privalumus.

E. Macronui, kuris nuolat rodydavosi sporto tribūnose ir nevaidindamas liejo emocijas, situacija siūlo unikalią galimybę: sudaryti nacionalinės vienybės vyriausybę. „Kai Prancūzija yra kartu, ji pasiekia didelių dalykų, – neseniai interviu sporto laikraščiui „L’Equipe“ sakė prezidentas. – Praėjusių rinkimų prancūzų žinia puikiai dera su olimpinėmis žaidynėmis: dirbkite kartu!“

Ribotos galimybės

Kalbant apie kandidatus į premjerus, minimi du vardai: Xavieras Bertrand’as iš konservatorių kairiųjų golistų stovyklos ir buvęs ministras pirmininkas socialistas Bernardas Cazeneuve’as. Svarbių reformų jiems nereikėtų imtis – tereikėtų sudaryti centristų Vyriausybę ir ramiai ištempti iki kitų metų birželio, kai E. Macronas galėtų permaišyti kortų kaladę – skelbti naujus parlamento rinkimus.

Ar ryšis prezidentas tokiam scenarijui? Dauguma potencialių nuosaikios nacionalinės vienybės Vyriausybės partijų, įskaitant socialistus, reikalautų atšaukti svarbiausias E. Macrono reformas. Pirmiausia – pensijų reformą, dėl kurios taip sunkiai kovota.

Kitas scenarijus – E. Macronas patikėtų Vyriausybę formuoti Naujajam liaudies frontui, tačiau jis neturi daugumos ir premjere nominuotai fronto kandidatei Lucie Castets pralaimėtų balsavimą parlamente.

Naujojo premjero laukiančios Prancūzijos politinė rutina – ne iš lengvųjų: priešakyje batalijos dėl 2025 m. biudžeto. Paprastai jo projekto apmatai būna parengti iki rugpjūčio vidurio ir spalio 1-ąją turi būti pateikti parlamento svarstymui. Kadenciją baigiantis ekonomikos ministras Bruno Le Maire’as pateikė rekomendacijų premjero biurui, kuriose siūlomos biudžeto deficito mažinimo priemonės, tačiau be ministro pirmininko palaiminimo kitos ministerijos negali planuoti savo biudžetų.

Valstybės valdymo klausimais E. Macronas turi užsiimti pertraukose tarp įvairių ceremonijų, susijusių su šiemet minimu Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-mečiu, o rugpjūčio 28-ąją prasidės paraolimpinės žaidynės.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų