Pereiti į pagrindinį turinį

Ar Rio de Žaneiro pragarą pakeis 2016-ųjų olimpiada?

Kasdienybė: šimtai tūkstančių Rio de Žaneiro lūšnynų gyventojų bando išgyventi skurdo ir nesiliaujančio karo sąlygomis.
Kasdienybė: šimtai tūkstančių Rio de Žaneiro lūšnynų gyventojų bando išgyventi skurdo ir nesiliaujančio karo sąlygomis. / "Reuters" nuotr.

Šiame nesiliaujančiame kare nėra nei nugalėtojų, nei pralaimėtojų. Yra tik nuolat ilgėjantys aukų sąrašai ir nuolatinė baimė. Ar Rio de Žaneirą pakeis 2016-ųjų olimpiada?

Čia karaliauja nusikaltėliai

Didžiosios Britanijos režisierius Jonas Blairas geltonu sraigtasparniu skrido virš Rio de Žaneiro lūšnynų, kur karaliauja žiauriausi ir geriausiai ginkluoti nusikaltėliai visame pasaulyje. Pilotas Ricardo gimė ir užaugo šiame mieste, bet virš šių rajonų skrido pirmą kartą. Juo labiau taip žemai – vos 50 m virš chaotiškai pastatytų plytinių ir betoninių namelių, susiraizgiusių laidų, kuriais vagiama elektra, ir šimtų tūkstančių žmonių, bandančių išgyventi skurdo ir nesiliaujančio karo sąlygomis.

Vienas iš pagrindinių Rio de Žaneiro lūšnynų narkobaronų tapo pagrindiniu J.Blairo filmo "Šokis su velniu" herojumi.

Ricardo buvo labai nervingas. Per praėjusias Kalėdas kažkas sugalvojo paskraidyti virš lūšnynų ir pamėtyti dovanų vargstantiems vaikams. Nusikaltėlių niekas neįspėjo, todėl jie ėmė šaudyti į sraigtasparnį.

"Ar jūs tikrai suderinote visa tai su narkotikų prekeiviais?" – traškiu balsu į mikrofoną tarė Ricardo. "Taip", – per radiją pasigirdo tvirtas atsakymas. Tačiau niekas negalėjo užtikrinti dviejų drąsuolių saugumo, tik patys gangsteriai, kurie yra tikroji valdžia lūšnynuose. Jie kontroliuoja penktadalį Rio de Žaneiro, kuriame iš viso gyvena beveik 12 mln. žmonių.

J.Blairas prisiminė šį skrydį britų dienraščio "The Independent" puslapiuose po to, kai per televizorių pamatė Rio de Žaneiro lūšnynuose praėjusį savaitgalį įsiplieskusius mūšius. Per juos žuvo mažiausiai 25 žmonės. Trys aukos buvo policijos pareigūnai, kurių sraigtasparnis rėžėsi į žemę, kai nusikaltėliai peršovė pilotui koją.

Valdžia nuleido rankas

Filmuodamas savo filmą J.Blairas lydėjo 850 policininkų, kurie pirmą kartą per 15 mėnesių įžengė į lūšnyną, vadinamą Vokišku kompleksu, ir pradėjo ieškoti 30 per tarpusavio kovas tariamai nužudytų ir sudegintų narkotikų prekeivių palaikų. Per šią operaciją žuvo du pareigūnai. Vieną vos už kelių žingsnių nuo J.Blairo nušovė snaiperis. Du narkotikų prekeiviai taip pat atsisveikino su gyvybe. Per operaciją pareigūnai rado keturių sudegintų nusikaltėlių palaikus, bet atpažinti jų nepavyko net pasitelkus ekspertizę.

Rio de Žaneirą žmonės vadina laimingiausia vieta pasaulyje. Aišku, jie kalba apie žaismingus karnavalus ir saulėtus paplūdimius, o ne Vokietijos kompleksą ir kitus lūšnynus.

Iš tikrųjų Rio de Žaneiras yra du miestai, susiję geografiškai, istoriškai ir ekonomiškai. Neapsakomi turtai šalia katastrofiško skurdo – tai nėra unikalus besivystančio pasaulio fenomenas, bet Rio de Žaneiras yra kraštutinis pavyzdys.

Pietinėje miesto dalyje driekiasi auksiniai paplūdimiai ir stūkso šiuolaikiški daugiaaukščiai. Bet žengus vos kelis žingsnius toliau nuo centro prasideda gilus skurdas. Kennedy vila simbolizuoja žlugusias pastangas padaryti Rio de Žaneirą klestintį. Šis pastatas buvo pastatytas už JAV pinigus, čia stūkso Laisvės statulos kopija. 30 km spinduliu turėjo išdygti nauji namai, bet entuziazmas greitai išblėso. Aplink matomos tik apgriuvusios trobos ir apdergtos gatvės. Kai valdžia nuleido rankas, šiame rajone pakvipo narkotikais. Su narkotikais atėjo ir gaujos, prasidėjo jų tarpusavio karai ir kruvina kova su policininkais.

Tamsus narkotikų verslas

Valstybė prarado Rio de Žaneiro lūšnynų kontrolę, ir ją perėmė nusikaltėliai. Gaujos veikia pagal verslo principus, turi ir atlyginimų sistemą, ir griežtą hierarchinę struktūrą. Žemiausia grandis yra berniukai, turintys ryšio stoteles, lakstantys gatvėmis ir pranešantys apie artėjantį pavojų. Kiek aukštesnes pareigas turi namų darbininkai, rūšiuojantys, maišantys ir pakuojantys marihuaną arba kokainą. Toliau darbo imasi prekeiviai. Nesėdi rankų sudėję ir apsaugininkai, buhalteriai.

Kiekvienos gaujos galva yra bosas. Jie nepanašūs į Kolumbijos narkobaronus, kurie gyvena palyginti nerūpestingą ir prabangų gyvenimą. Rio de Žaneiro gaujų vadai nėra eksportuotojai, jie tik perpardavinėja iš Bolivijos arba Paragvajaus atkeliaujančius kvaišalus. Jie kasdien susiduria su mirtimi ir nuolat priversti kovoti dėl teritorijų.

Būtent dėl įtakos zonų praėjusį savaitgalį Rio de Žaneiro lūšnynuose įsiplieskė kovos. Raudonosios komandos smogikai iš ADA gaujos bandė atimti rajoną, esantį šalia Marakanos futbolo stadiono, kur 2014-aisiais vyks Pasaulio futbolo čempionato finalo varžybos, o 2016-aisiais – vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijos.

Narkotikai – ledkalnio viršūnė

Daugeliui kilo klausimas, ar Brazilija pajėgs pažaboti smurtą Rio de Žaneire ir surengti olimpines žaidynes. Dar šio mėnesio pradžioje visa tauta džiūgavo dėl to, kad Tarptautinis olimpinis komitetas suteikė jai tokią garbę. Vos po kelių savaičių visą pasaulį sukrėtė Rio de Žaneire nukritusio sraigtasparnio nuotraukos.

"Mes niekada neslėpėme savo bėdų, – pareiškė Rio de Žaneiro meras Eduardo Paesas. – Mes dar turime daug nuveikti. Priešakyje – ilgas kelias, ir praėjusios savaitės įvykiai tai dar kartą patvirtino."

Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva suskubo pareikšti, kad skirs papildomų lėšų saugumui Rio de Žaneire sustiprinti. Tačiau JAV dienraščio "The New York Times" kalbinti ekspertai tikino, kad reikia ne tik pinigų, bet ir naujos strategijos.

Narkotikai ir nusikalstamumas tėra gilesnių socialinių ir ekonominių problemų padarinys. Iki šiol valstybė nebuvo linkusi spręsti jų iš esmės ir įsivėlė į tylų, bet nesiliaujantį karą, kuris kasmet nusineša 1 tūkst. civilių ir 500 policijos pareigūnų gyvybių. Valdžia siunčia ginkluotas pajėgas į lūšnynus, nužudo keletą stambių nusikaltėlių, bet jų vietą netrukus užima kiti. Taip gali tęstis be pabaigos.

"Narkotikų prekeiviai nieko neverčia vartoti kvaišalus. Bet jeigu šie juos parduoda, vadinasi, yra nemažai pirkėjų – paplūdimyje, kur nors šalia mūsų ir net mūsų šeimose", – problemos šaknis J.Blairui paaiškino vienas aukšto rango policijos pareigūnas.

Kai juodu per operaciją lūšnynuose pateko į ugnį, tas pats pareigūnas britui režisieriui tarė: "Tai, ką mes čia darome, jūsų šalyje pavadintų beprotybe. Arba, kaip pasakytų jaunuoliai, – tai yra visiškas mėšlas."

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra