Rinkimų komisija pranešė, jog blokas „Mano žingsnis“ surinko 61,64 proc., partija „Klestinti Armėnija“ – 13,57 proc., „Dašnakcutiun“ – 9,81 proc., „Šiesi Armėnija“ – 6,45 proc. balsų.

Pastarajame parlamente dominavusiai buvusio prezidento Seržo Sargsiano vadovaujamai Respublikonų partijai kol kas suskaičiuota 4,23 proc. balsų.

Ši ir kitos iš devynių rinkimuose dalyvavusių partijų ir dviejų blokų kol kas neperžengia 5 proc. partijoms ir 7 proc. blokams nustatyto barjero.

Komisija patvirtino, jog rinkėjų aktyvumas buvo 48,63 procento.

Šalies rinkimų įstatymas nenumato minimalaus rinkėjų aktyvumo tam, kad parlamento rinkimai būtų laikomi įvykusiais.

„Sprendžiant pagal sociologines apklausas, koalicijos nebus“, – atidavęs savo balsą žurnalistams sakė N. Pašinianas.

Kaip nurodo apklausų organizacijų asociacija „Gallup International Association“, N. Pašiniano vadovaujamas rinkimų blokas turi gauti 69,4 proc. balsų.

Stebėtojai mano, kad ši politinė jėga laimės absoliučią daugumą. Pasak analitikų, dėl valdžios varžysis daugiausia N. Pašiniano blokas ir buvusio šalies lyderio Seržo Sargsiano Respublikonų partija, kuri siekia tapti antra pagal dydį parlamentine jėga.

Dėl 101 vietos parlamente varžosi devynios politinės partijos ir du rinkimų blokai. Kad patektų į parlamentą, partijai reikia gauti mažiausiai 5 proc., o rinkimų blokui – 7 proc. balsų.

43 metų buvęs žurnalistas į valdžią atėjo gegužės mėnesį, po savaites trukusių taikių antivyriausybinių mitingų, kuriems vadovavo. Šie mitingai galiausiai nušalino ilgametį Pietų Kaukaze esančios šalies lyderį Seržą Sargsianą.

Tačiau populiaraus N. Pašiniano reformų vajus mėnesiams įstrigo dėl parlamente dominuojančios S. Sargsiano valdančiosios partijos nepritarimo.

Po kelias savaites trukusių premjero politinių manevrų ir naujų protestų gatvėse senasis parlamentas praėjusį mėnesį buvo paleistas.

N. Pašiniano partija po šių rinkimų turėtų gauti daugumą parlamente, tad jis galės tęsti savo kampaniją už šalies politinio kraštovaizdžio pertvarkymą ir „ekonomikos revoliuciją“.

„Paversime Armėniją pramonine aukštųjų technologijų šalimi, orientuota į eksportą“, – praėjusią savaitę per šalininkų mitingą pareiškė N. Pašinianas.

Jis pažadėjo „geriausius rinkimus, kokius tik yra mačiusi Armėnija“.

„Rinkimai privalo atitikti tarptautinius standartus. Privalome atmesti administracinių išteklių naudojimą, daugkartinį balsavimą, rinkėjų bauginimą“, – pridūrė jis.

Eiliniai rinkimai buvo numatyti 2022 metais, tačiau N. Pašinianas spalio mėnesį atsistatydino iš premjero posto, kad galiausiai pagal vieną šalies įstatymų išlygą būtų paskelbtas pirmalaikis balsavimas. Šiuo metu jis tik eina premjero pareigas.

Stebėtojai tikisi, kad jis po rinkimų sugrįš į premjero postą, o jo partija kontroliuos parlamentą.

Revoliucinė euforija

N. Pašinianas yra pažadėjęs išgyvendinti išsikerojusią korupciją ir spręsti skurdo problemą, tad dabar turi nemažai šalininkų skurdžioje savo šalyje, kurioje gyvena maždaug 3 mln. žmonių.

„Jis šią revoliuciją organizavo gerai ir protingai, – apie N. Pašinianą sakė statybininkas Georgis Grigorianas. – Mes visi viliamės, kad dabar viskas išsispręs gerai.“

Užsienio politikos klausimu N. Pašinianas sakė, kad Armėnija „toliau stiprins strateginį aljansą su Rusija ir tuo pačiu metu stiprins bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis bei Europos Sąjunga.“

Analitikai sako, kad N. Pašinianas naujų rinkimų siekė būdamas populiarumo viršūnėje.

Rugsėjo mėnesį jo blokas didele persvara laimėjo municipalinius rinkimus: gavo daugiau kaip 80 proc. balsų sostinėje Jerevane, kur gyvena beveik 40 proc. šalies gyventojų.

„Rinkimai buvo sušaukti ant revoliucinės euforijos bangos“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitikas Gevorgas Poghosianas.

„Tačiau po rinkimų šie sentimentai neišvengiamai slops ir Pašiniano bei jo komandos lauks išbandymas tikrove“, – pridūrė jis.

Nors daugelis Armėnijoje turi didelių lūkesčių, kai kas jau pradėjo skųstis dėl lėtos pažangos.

„Balsuosiu už Pašinianą, nes tikiu, kad jis pasodins į kalėjimą visus korumpuotus pareigūnus, daug metų plėšusius valstybę“, – naujienų agentūrai AFP sakė 43 metų Jerevano gėlių pardavėja Iveta Bachšian.

Tačiau 67 metų pensininkas Simonas Martirosianas sakė nebalsuosiąs už N. Pašiniano partiją, nes „jie nepasiekė jokių apčiuopiamų rezultatų“.

„Per septynis Pašiniano valdymo mėnesius niekas nepasikeitė mano gyvenime, žmonėms nėra geriau“, – AFP sakė jis.

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 4 val. Grinvičo (6 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 16 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos laiku). Rezultatų laukiama anksti pirmadienį.

Nojaus žemė: Armėnijos istorija ir kultūra

Trumpai aprašome penkias šios mažos Pietų Kaukazo valstybės kultūros ir istorijos ypatybes.

Biblinė žemė

Armėnija, kuri IV amžiuje tapo pirmąja pasaulio šalimi, oficialiai priėmusia krikščionybę, yra senovinė biblinė žemė. Ten, kaip rašoma Pradžios knygoje, po pasaulinio tvano ant Ararato kalno sustojo Nojaus arka.

Armėnai Ararato kalną, kuris dabar yra Turkijos teritorijoje, laiko nacionaliniu simboliu. Jis vaizduojamas Armėnijos herbe ir ant pinigų.

Bibliją į armėnų kalbą V amžiuje išvertė šv. Mesropas Maštocas – savotiško armėnų raidyno kūrėjas.

Didysis nusikaltimas

1914 metais kilus Pirmajam pasauliniam karui, Armėniją, kuri daugumą savo istorijos metų buvo okupuota užsienio galių, pasidalijo Osmanų ir Rusijos imperijos.

Karo metu turkai išžudė ar deportavo daugiau kaip 1,5 mln. armėnų – tai tragiškiausias armėnų istorijos įvykis, kurį jie vadina „Meds Jeghern“ – Didžiuoju nusikaltimu.

Iki šiol Armėnija ir Turkija kariauja piktą diplomatinį karą dėl to, ar šios žudynės turėtų būti vadinamos genocidu.

UNESCO lobiai

Žymioje Armėnijos kultūros institucijoje, Mesropo Maštoco senovinių rankraščių institute „Matenadaran“, saugomas šalies nacionalinis lobis: didžiulė senovinių rankraščių kolekcija, apimanti kone visas šalies senovės ir viduramžių mokslo bei kultūros sferas.

Pripažįstant šios kolekcijos – vienos didžiausių pasaulyje – pasaulinę reikšmę, ji 1997 metais buvo įrašyta į UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“.

Kolekcijoje yra daugiau kaip 17 tūkst. rankraščių, knygų ir 30 tūkst. kitų dokumentų, apimančių tokias įvairias sritis kaip teologija, filosofija, istorija, medicina, literatūra, meno istorija ir kosmografija armėnų kalba bei daugeliu kitų kalbų.

Dudukas

Armėnijos nacionalinės tapatybės simboliu yra tapęs tradicinis medinis pučiamasis muzikos instrumentas dudukas, kuris buvo žinomas dar armėnų karaliaus Tigrano Didžiojo laikais (95-55 m. pr. m. e.).

Šiais laikais iš abrikoso medienos gaminamas armėniškas dudukas turi savitą konstrukciją ir atlikimo techniką, šiltą ir švelnų tembrą.

Duduko muzika skamba atliekant populiarias tradicines armėnų dainas bei šokius, per tokius socialinius renginius kaip vestuvės, metinės ir laidotuvės. 2005 metais UNESCO duduko muziką įrašė į nematerialiojo žmonijos paveldo sąrašą.

Žvaigždėmis žėrinti diaspora

Armėnų diasporą, susiformavusią po minėtų 1915 metų žudynių, dabar sudaro maždaug 8–10 mln. žmonių ir šioje bendruomenėje yra daug garsenybių.

Šaknų Armėnijoje turi realybės televizijos superžvaigždė Kim Kardashian (Kim Kardašian), velionis dainininkas Charles'is Aznavouras (Šarlis Aznavūras), dainininkė ir aktorė Cher (Šer), prancūzų futbolo puolėjas Youri Djorkaeffas (Juri Džorkaefas).

Politiškai įtakinga diaspora stipriausias pozicijas turi Rusijoje (1,5 mln. žmonių), Jungtinėse Valstijose (1,3 mln. žmonių) ir Prancūzijoje (400 tūkst. žmonių).