ES šalių lyderiai, planuojantys šeštadienį susitikti ir nustatyti bloko „raudonas linijas“, akcentavo savo vieningą poziciją. Derybos su Londonu dėl „Brexit“ turi prasidėti birželį, po pirmalaikių rinkimų Britanijoje. Juos T. May paskelbė norėdama sustiprinti savo derybines pozicijas.

Ketvirtadienį, prieš šį svarbų viršūnių susitikimą, A. Merkel sakė Vokietijos įstatymų leidėjams, kad „trečioji šalis neturės tokių pačių, o juolab viršesnių teisių negu valstybė narė“.

„Tai gali atrodyti akivaizdu, bet privalau tai pasakyti, nes kai kas Britanijoje, regis, turi iliuzijų šiuo klausimu, – sakė A. Merkel. – Tai būtų laiko švaistymas.“

Vėliau ketvirtadienį T. May apkaltino kitas 27 ES nares vienijant jėgas prieš Britaniją.

„Suprantame, kokios sunkios kartais bus šios derybos, – sakė ji per kampanijos mitingą Lidse Šiaurės Anglijoje. – Mūsų oponentai jau siekia žlugdyti šias derybas, o tuo pačiu metu 27 kitos Europos šalys vienijasi prieš mus.“

„Ši pozicija gali reikšti tik vieną dalyką: netikrumą ir nestabilumą, didelį pavojų mūsų augančiai ekonomikai, sukeliamą didesnių mokesčių, mažesnio darbo vietų skaičiaus, didesnių nuostolių ir didesnių skolų“, – sakė Britanijos lyderė.

Ji viliasi sustiprinti savo mandatą per birželio 8 dienos pirmalaikius rinkimus, kurie šaukiami prieš dvejus sunkaus derybų maratono metus.

„Derybos, be abejo, bus labai sunkios“, – sakė A.Merkel, didžiausios ES ekonomikos lyderė.

Finansų klausimas

ES sugriežtino savo strategiją ir pateikė naujų reikalavimų, susijusių su finansinėmis paslaugomis, migracija ir sąskaitomis, kurias Britanija turi apmokėti prieš nutraukdama 44 metus trukusią narystę bloke.

Britanijos gali būti pareikalauta ES piliečiams, išgyvenusiems ten penkerius metus, suteikti leidimus nuolat gyventi. Toks reikalavimas labai opus T.May konservatorių vyriausybei, žadėjusiai apriboti imigraciją.

Naujausios ES derybų gairės, dėl kurių pirmadienį sutarė ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) ir Europos diplomatijos vadovai, patvirtina, kad laukia ilgos ir sunkios derybos. Bendrija siekia, kad Britanija neužsitikrintų geresnių sąlygų po pasitraukimo nei turi būdama narė.

Kaip matyti iš dokumento, su kuriuo pavyko susipažinti AFP, 27 ES valstybės narės reikalaus, kad Britanija prie bloko išlaidų finansavimo prisidėtų dar bent metus po savo pasitraukimo iš ES 2019-aisiais, nors anksčiau siūlytas trumpesnis terminas.

Pasak A.Merkel, derybos nuo pat pradžių turi apimti Britanijos finansinius įsipareigojimus, taip pat ir po „Brexit“.

Kanclerė taip pat sakė, kad iš pradžių turi būti „patenkinamai“ išspręstos Britanijos išstojimo sąlygos, ir tik tada derybose gali būti pereita prie jos būsimų santykių su bloku. Tokią seką A.Merkel pavadino „negrįžtama“.

„Be pažangos daugeliu neatsakytų klausimų dėl pasitraukimo, įskaitant finansinius klausimus, nėra prasmės rengti lygiagrečių derybų dėl būsimų santykių detalių“, – sakė ji.

„Vienybės dvasia“

T.May praėjusį mėnesį inicijavo ES sutarties 50-ąjį straipsnį dėl išstojimo. Apklausos rodo, kad jos konservatoriai po birželio rinkimų grįš į valdžią su didesne persvara.

Tuo tarpu nauja, laikraščiui „The Times“ atlikta „YouGov“ apklausa pirmą kartą parodė, jog dabar daugiau britų mano, kad balsavimas už „Brexit“ buvo klaida.

Trečiadienį T.May surengė darbo pietus su svarbiais ES „Brexit“ derybininkais, tarp jų – Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu).

Ketvirtadienį Liuksemburge ES ministrai vykdė parengiamuosius darbus šeštadienio viršūnių susitikimui.

„Atrodo, šiuo metu esame visiškai vieningi dėl visko, – sakė šį pusmetį ES pirmininkaujančios Maltos vicepremjeras Louisas Grechas (Luisas Grečas). – Žinoma, turime ginti ES interesus.“

Pasak jo, svarbiausias tikslas – „užtikrinti, kad derėtumėmės su vienybės ir pasitikėjimo tarp 27 (narių) dvasia“.

T.May yra įsipareigojusi išvesti Britaniją iš Europos bendrosios rinkos ir nutraukti laisvą ES piliečių judėjimą į Britaniją.

Anksčiau šią savaitę Vokietijos finansų ministerijos valstybės sekretorius interviu AFP atmetė šį reikalavimą.

„Prieigos prie vidaus rinkos be judėjimo laisvės ES piliečiams nebus, – sakė Jensas Spahnas (Jensas Španas). – Arba prieigos JK finansinėms institucijoms prie Europos finansų rinkos, jeigu tuo pačiu metu Londone bus nevaldomai paikinamas reguliavimas.“

„Galima turėti viena arba kita. Šie dalykai turi būti išaiškinti“, – pabrėžė jis.