Xi Jinpingas nepaliko Kinijos nuo 2020 metų sausio, kai šalis pradėjo kovą su pirminiu COVID-19 protrūkiu ir uždarė centrinį Uhano miestą, kuriame virusas buvo pirmą kartą aptiktas.

Pekine prasidedant žiemos olimpinėms žaidynėms, Xi Jinpingas dabar ruošiasi susitikti su daugiau nei 20 lyderių. Kinija viliasi, kad olimpiada taps jos „minkštosios galios“ triumfu ir nukreips dėmesį nuo diplomatinio boikoto ir nuogąstavimų dėl koronaviruso.

Xi Jinpingas ir V. Putinas susitiks Kinijos sostinėje prieš jų šalims paskelbiant bendrą pareiškimą, atspindintį jų „bendrą požiūrį“ saugumo ir kitais klausimais, trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Kremliaus patarėjas.

Vėliau penktadienį abu jie dalyvaus olimpiados atidarymo ceremonijoje.

Kylanti įtampa su Vakarais sustiprino ryšius tarp didžiausios pasaulio šalies ir daugiausiai gyventojų turinčios valstybės, o V. Putinas buvo pirmasis užsienio lyderis, patvirtinęs savo dalyvavimą penktadienio ceremonijoje.

Gruodį kalbėdamas telefonu su Xi Jinpingu V. Putinas gyrė Maskvos „pavyzdinius“ santykius su Pekinu, o savo kolegą iš Kinijos pavadino „brangiu draugu“.

V. Putino straipsnis

Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ ketvirtadienį paskelbė V. Putino straipsnį, kuriame Rusijos lyderis nupiešė dviejų kaimynių, kurių pasauliniai tikslai vis bendresni, portretą.

„Užsienio politikos koordinavimas tarp Rusijos ir Kinijos pagrįstas glaudžiais ir sutampančiais požiūriais į globalių ir regioninių problemų sprendimą“, – rašė V. Putinas.

Jis taip pat piktinosi JAV vadovaujamais Vakarų diplomatiniais Pekino olimpinių žaidynių boikotams, kuriuos paskatino žmogaus teisių padėtis Kinijoje.

„Deja, pastaruoju metu daugelio šalių bandymai politizuoti sportą dėl savo savanaudiškų interesų sustiprėjo“, – rašė V. Putinas, pavadinęs tokius veiksmus „iš esmės neteisingais“.

Savo ruožtu Kinija ryžtingai palaiko Rusiją jos ginče su NATO dėl Ukrainos.

Praėjusią savaitę Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) pavadino Rusijos susirūpinimą saugumu „teisėtu“, sakydamas, kad į tai reikia „žiūrėti rimtai ir atsižvelgti“.

Maskva ieško paramos po to, kai prie sienos su Ukraina sutelkė per 100 000 karių. Vakarai nuogąstauja, kad Maskva planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimyninę šalį ir perspėja dėl griežtų sankcijų Rusijai invazijos atveju.

Deja, pastaruoju metu daugelio šalių bandymai politizuoti sportą dėl savo savanaudiškų interesų sustiprėjo.

1949 metais įsigalėjus komunistiniam režimui, Kinija sulaukė gausios Sovietų Sąjungos – šiuolaikinės Rusijos valstybės pirmtakės – paramos, tačiau vėliau abi socialistinės jėgos susikirto dėl ideologinių skirtumų.

Santykiai grįžo į savo vėžes, kai 10-e dešimtmetyje baigėsi Šaltasis karas, o pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva užmezgė strateginę partnerystę, kurios rėmuose glaudžiai bendradarbiauja prekybos, kariniais ir geopolitiniais klausimais.

Tie ryšiai dar labiau sustiprėjo valdanti Xi Jinpingui, ir Rusijai bei Kinijai vis labiau nesutariant su Vakarų valstybėmis.

Penktadienį vyksiančioje žaidynių atidarymo ceremonijoje dalyvaus daugelio Kinijos kaimynių atstovai, virtinė karališkųjų šeimų narių ir pagrindinių autokratinių valstybių lyderiai.

Tarp daugiau nei 20 garbių svečių iš užsienio bus Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis), Saudo Arabijos de facto valdytojas, sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas (Mohamedas bin Salmanas), Kazachstano lyderis Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas) ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).