„Šiuo metu norą priimti „Euroviziją“ yra išreiškę keturi Šveicarijos miestai – Bazelis, Ženeva, Sent Galenas ir Ciurichas“, – pasakoja portalo vyr. redaktorius Justas Buivydas.

Nors šios daugiau nei 8 mln. gyventojų turinčios valstybės sostinė yra Bernas, o būtent jame yra didžiausia uždara šalies arena, Berno kantono prezidentas Philippe Mülleris yra pareiškęs, kad toks „korumpuotas“ ir „politinis“ konkursas jo mieste nėra laukiamas. Tai sukėlė aštrias diskusijas ir reakcijas iš kitų politikų bei Nemo gimtojo Bylio miesto, taip pat esančio šiame kantone.

Prieš tai konkursas Šveicarijoje vyko du kartus – Lugane bei Lozanoje. Abu šie miestai jau paskelbė, kad dėl skirtingų priežasčių rengti „Eurovizijos“ neplanuoja, todėl konkursas turės naują sostinę. Anot J. Buivydo, mažiausia tikimybė, kad žiūrimiausias muzikinis šou pasaulyje vyks Sent Galene, kadangi tai yra pats mažiausias iš keturių miestų-pretendentų. Jis išskiria tris pagrindinius kandidatus.

Ciurichas

Vienu realiausių kandidatų surengti „Euroviziją“ laikomas Ciurichas. Šiaurės Šveicarijoje esantis miestas yra didžiausias šalyje, tai finansinis, kultūrinis ir pramoninis valstybės centras. Jame yra daugiausiai keleivių šalyje aptarnaujantis oro uostas bei geležinkelio stotis, mieste gyvena daugiau nei 440 tūkst. žmonių, o labiausiai paplitusi kalba – vokiečių.

Ciuriche yra ir antra didžiausia uždara arena Šveicarijoje – „Hallenstadion“, koncertų metu talpinanti iki 13 tūkst. žiūrovų. Ji atidaryta 1939 m., o renovuota 2004–2005 m. Čia koncertus yra surengę tokie muzikos legendos kaip „Queen“, Eltonas Johnas, Davidas Bowie ar Tina Turner, o taip pat šių dienų žvaigždės Lady Gaga, Edas Sheeranas, Adele, Miley Cyrus, Justinas Timberleikas, Dua Lipa ir kiti.

„Pexels“ nuotr.

Ilgus metus „Hallenstadion“ buvo „ZSC Lions“ ledo ritulio komandos namais, tačiau ji 2022 m. persikėlė į naujai mieste pastatytą „Swiss Life Arena“. Joje taip pat telpa daugiau nei 10 tūkst. žiūrovų, tačiau ši arena ir jos infrastruktūra labiau pritaikyta sporto renginiams, tad mažiau tikėtiną, kad „Eurovizija“ atvyks į šią areną.

Kaip pastebi „Eurodienos“ vyr. redaktorius, šveicarų žiniasklaidai „Hallenstadion“ vadovas Philippas Musshafenas prieš kurį laiką atskleidė, kad buvo paprašytas rezervuoti areną 6–8 savaitėms balandžio ir gegužės mėnesiais, o kaip galimą, bet dar nepatvirtintą finalo datą nurodė gegužės 10 dieną.

Ženeva

Antrame pagal dydį Šveicarijos mieste gyvena kiek daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Šalies pietvakariuose esanti Ženeva – tarptautinės diplomatijos bei įvairių tarptautinių organizacijų centras. Čia įsikūrusios Jungtinės Tautos, Raudonasis Kryžius, taip pat ir „Euroviziją“ rengianti Europos Transliuotojų Sąjunga (EBU). Mieste dominuojanti kalba – prancūzų. Pagal įvairius reitingus Ženeva yra vienas geriausių miestų gyventi, tačiau taip pat ir vienas brangiausių.

„Pexels“ nuotr.

Ženeva pati pirmoji pareiškė, kad nori surengti kitų metų konkursą. Pasak miesto atstovų, „Eurovizija“ čia galėtų vykti „Palexpo“ komplekse, šalia kurio yra Ženevos arena. Lietuviškas tokios vietos atitikmuo būtų „Litexpo“ – daug skirtingų salių vienoje vietoje. Anot J. Buivydo, tai „Eurovizijai“ nebūtų naujiena: „Pastaraisiais metais tokiuose kompleksuose „Eurovizija“ vyko 2017 m. Kyjive bei 2019 m. Tel Avive.“

Nors įprastai komplekse vyksta parodos, konferencijos ar sporto varžybos, koncertus čia yra surengę „Depeche Mode“, Bruno Marsas, Bobas Dylanas, „Guns N’ Roses“ ir kiti. Teigiama, kad skirtingų renginių metu kompleksas gali priimti nuo 9,5 iki 15 tūkst. žiūrovų bei 2 tūkst. žurnalistų.

Bazelis

Vienas pirmųjų apie norą surengti „Euroviziją“ paskelbė ir Bazelis. Tai trečias pagal dydį Šveicarijos miestas, įsikūręs šiaurėje, pasienyje su Vokietija ir Prancūzija. Jame gyvena kiek mažiau nei 180 tūkst. gyventojų, pagrinde kalbančių vokiečių kalba. Bazelis yra laikomas Šveicarijos kultūros sostine, mieste gausu muziejų, yra įsikūręs ir pirmasis šalyje Bazelio universitetas. Iš šio miesto yra kilęs vienas geriausių visų laikų tenisininkų Rogeris Federeris.

Bazelyje „Eurovizija“ galėtų vykti „St. Jakobshalle“ arenoje, kuri po prieš keletą metų atliktos renovacijos talpina daugiau nei 12 tūkst. žiūrovų. Šio komplekso privalumas tas, kad aplink jį yra penkios mažesnės salės, verslo centras, VIP arena bei didžiulis parkingas.

„Tokios papildomos erdvės ypač svarbios „Eurovizijai“, kadangi konkurso metu reikalinga ne tik arena, bet ir papildomų patalpų atvykusioms delegacijoms, žurnalistams, gerbėjų renginiams“, – teigė J. Buivydas.

„Pexels“ nuotr.

Tačiau, anot jo, trikdžiu Bazelyje rengti didžiausią dainų konkursą Europoje gali tapti mažesnis viešbučių kambarių skaičius nei Ciuriche ar Ženevoje.

Kada vyks 2025-ųjų „Eurovizija“?

Kol dar nėra paskelbtos kitų metų konkurso datos. Svarstoma, kad labiausiai tikėtinos – gegužės 13, 15 ir 17 dienos, nors žiniasklaidos kalbintas Ciuricho „Hallenstadion“ vadovas kaip galimą finalo datą įvardijo gegužės 10 dieną. Vis dėlto, kitomis gegužės mėnesio savaitėmis vyksta skirtingi didelio masto renginiai, tokie kaip UEFA Čempionų lygos bei Europos lygos pusfinaliai ir finalai.

„Įprastai stengiamasi išvengti, kad tokie daug žiūrovų prie televizorių ekranų pritraukiantys renginiai vyktų vienu metu“, – sakė J. Buivydas.

Konkurso rengimo patirties Šveicarija jau turi, tiesa, tai darė senokai. Pirmą kartą Šveicarijoje „Eurovizija“ vyko 1956 m. – tai buvo pati pirmoji „Eurovizija“, tad galima sakyti, kad konkursas kitais metais sugrįš „namo“. Tuomet nugalėjo šeimininkų šveicarų atstovė Lys Assia su daina „Refrain“. Tais laikais konkurse dar nebuvo tradicijos, kad jį rengia laimėjusi šalis, tad 1957 m., „Eurovizija“ nusikėlė į Vokietiją.

Antrą kartą Šveicarijoje Europos muzikantai rinkosi 1989 m., kai metais anksčiau laimėtojos titulą iškovojo viena žymiausių „Eurovizijos“ atlikėjų per visą istoriją – kanadietė Celine Dion. Jos atlikta „Ne partez pas sans moi“ šiuo metu yra paskutinė prancūzų kalba atlikta daina, laimėjusi konkursą.

Šių metų „Eurovizijos“ užkulisius apžvelgė laidos „KK2“ komanda.