Gilus rasinis susiskaldymas išryškėjo anksčiau šį mėnesį, kai didžioji dalis australų balsavo prieš pirmųjų šalies gyventojų pripažinimą konstitucijoje.

Daugelis čiabuvių lyderių paskelbė tylos savaitę, kad galėtų susitaikyti su tuo, ką laiko triuškinančiu Australijos baltųjų daugumos atstūmimu.

Dabar jie nutraukė šią tylą aštrios retorikos kupiname atvirame laiške, adresuotame vyriausybei, kuriame kritikuojamas milijonų australų požiūris.

„Nė akimirkai nesutinkame, kad ši šalis nėra mūsų“, – rašoma laiške.

„Tiesa ta, kad dauguma australų sąmoningai ar nesąmoningai įvykdė gėdingą poelgį, iš kurio negalima išpešti nieko teigiamo“, – priduriama jame.

Pagal siūlytus pakeitimus taip pat būtų buvusi sukurta patariamoji institucija – vadinamasis Balsas – šias bendruomenes veikiantiems įstatymams vertinti.

Laiškas buvo parengtas remiantis čiabuvių lyderių, bendruomenių narių ir organizacijų, palaikiusių „Taip“ kampaniją, nuomonėmis.

Šios kampanijos dalyvis Seanas Gordonas (Šonas Gordonas) sakė, jog tekstas buvo paliktas nepasirašytas, kad jo autoriais galėtų būti laikomi visi šalies čiabuviai.

Laiško autoriai taip pat atskleidė planus sukurti savo autochtonų Balsą, kuris „imtųsi kovoti su neteisybe mūsų žmonių atžvilgiu“.

Australijos centro kairiųjų ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis) inicijavo referendumą kaip būdą suvienyti šalį ir pašalinti istorinę neteisybę. Vietoj to balsavimas atskleidė ribą tarp rasių, išlikusią praėjus daugiau nei dviem šimtmečiams po britų kolonizacijos.

Premjeras pažadėjo, kad jo vyriausybė ir toliau sieks autochtonų pripažinimo, nors neaišku, kokių galimybių dar liko.

Referendumo rezultatai taip pat pristabdė Kvynslando ir Naujojo Pietų Velso valstijų planus sudaryti susitarimus su autochtonais.

Australijos aborigenai garsėja viena seniausių pasaulio kultūrų, tačiau jie vis dar daug dažniau nei kiti australai miršta jauni, gyvena skurde ir atsiduria kalėjimuose.