Nors nedarbas Austrijoje rugsėjį dar kartą šoktelėjo (per 300 tūkst. žmonių ieško darbo, dar 70 tūkst. tobulinasi mokymuose) ir šiuo metu prieglobsčio ieškantys pabėgėliai neturi beveik jokios galimybės gauti legalų darbą, kaip pagerinti jų situaciją, spalio 30 d. tarėsi pramonininkai ir prekybininkai, kurie yra už galimybę pabėgėliams įsidarbinti praėjus šešiems mėnesiams po to, kai jie pateikė prieglobsčio prašymą, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Austrijos verslo naujienas.

Žemės ūkis ir turizmo sritis pasiryžusios plačiai atverti duris pabėgėliams. Darbo biržos duomenimis, iš 20 tūkst. biržoje užsiregistravusių pabėgėlių 80 proc. turi tik pradinį išsilavinimą. 15 proc. įgiję profesiją ar yra mokęsi amato. Tūkstantis pabėgėlio statusą turinčių žmonių šiuo metu dalyvauja bandomajame darbo biržos projekte, kuriuo bus galima nustatyti, kokį išsilavinimą šie žmonės yra įgiję ir ką daryti, kad jis būtų pripažintas Austrijoje.

Daugiausia darbo ieškančių ir pabėgėlių statusą jau turinčių asmenų yra iš Sirijos ir Afganistano, trys ketvirtadaliai jų – vyrai, beveik kas trečias yra jaunuolis iki 25 metų. Nors prie didelio pabėgėlių srauto nepritaikytai socialinei sistemai šiuo metu tenka didelis krūvis, migracijos tyrinėtojų manymu, atvėrus darbo rinką pabėgėliams, per ilgą laiką valstybė daug laimės.

Trūksta žemės plotų

Statybos Austrijoje per paskutinius 50 metų prarijo apie 300 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties plotų. Žemės plotai, kurių reikia norint išmaitinti Austrijos gyventojus, pasiekė kritinę ribą. Tam įtakos turi nesuskaičiuojamų prekybos centrų, parkavimo aikštelių ir privažiuojamųjų kelių statybos. Prie to prisideda potvyniai – užpilti plotai nebetinka nei žemės ūkiui, nei statyboms.

Austrijoje kasdien išnyksta 20 hektarų (arba 30 futbolo laukų) žemės ūkio paskirties sklypų. Austrai kasmet užstato apie 0,5 proc. žemės ūkio plotų, o vokiečiai ir šveicarai – tik 0,25 proc. Vidutiniškai kiekvienam šalies gyventojui turi tekti po 3 tūkst. kvadratinių metrų agrarinės žemės – šiandien tenka tik 1 600 kvadratinių metrų. Tai reiškia, kad likusią dalį kompensuoja užsienyje užauginti  žemės ūkio produktai.

Problema dar ir ta, kad Austrijoje apie 13 tūkst. hektarų pramoninių plotų yra tušti ir nenaudojami,  nors jie galėtų būti skirti naujoms statyboms.

Turizmo sektorius tikisi geros žiemos

Austrijos turizmo atstovai tikisi gero žiemos starto ir dar sėkmingesnių rezultatų po pernykštės rekordinės žiemos. Nors pernai žiemos turistų iš Rusijos sumažėjo trečdaliu (atvyko 200 tūkst. keliautojų), o šiais metais skaičiuojama dar trečdaliu mažiau svečių iš Rusijos, tačiau tikimasi, kad šių svečių trūkumą kompensuos vokiečiai, kurių skaičius šoktelėjo ir pernai.

Šiais metais tikimasi daugiau slidininkių iš Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos. Austrijai gera galimybė išnaudoti stiprų Šveicarijos franką – jau pernai 5 proc. daugiau šveicarų slidinėjo Austrijos Alpėse, nors šie keliautojai nelieka nakvoti arba praleidžia vieną naktį.

Nors kainos pakilo ir slidinėjimo dienos tarifas kai kuriuose slidinėjimo regionuose viršijo 50 eurų ribą, keltuvų verslas taip pat tikisi prieaugio. Jau vien žiemos sezono pradžioje į šį verslą investuota 570 mln. eurų – du trečdaliai į keltuvus, vienas – į dirbtinį sniegą. Vidutiniškai 65 proc. trasų padengta dirbtiniu sniegu, kai kur net 100 proc.

Nepaisant klimato atšilimo, slidinėjimo verslo šaka nesibaimina išnykti. Didesniame nei 800 metrų aukštyje oro temperatūros pakitimai nedarė jokios įtakos sniegui. Vis dėlto slidinėjimo regionai ruošiasi naujam žiemos poilsio supratimui – slidinėjimas vis dažniau derinamas su sveikatingumo paslaugomis ir pasivaikščiojimu.