Prieš koronaviruso pandemiją mokymas namuose Austrijoje, kaip ir Lietuvoje ar daugumoje kitų Europos valstybių, buvo suprantamas ne kaip dalyvavimas įprastose pamokose su mokytoju ir klasės draugais, bet kaip vaikų ugdymas namuose pagal specialią programą. Anot "Der Standard", 2012–2013 m. tokių vaikų buvo 1 820, 2017–2018 – 2 320, 2019–2020 mokslo metais – apie 2 000, šiemet – jau 3 600.

Iki naujų mokslo metų šis skaičius gali pašokti iki 6 tūkst. – galutinius skaičius Švietimo ministerija žada pateikti tik prasidėjus naujam mokymosi periodui. Paaiškinti tokios tendencijos priežastis nepaprasta.

Neoficialiuose forumuose tėvai diskutuoja apie tragišką pandemijos metu vestų nuotolinių pamokų kokybę, apie tai, kad buvo priversti patys mokyti savo vaikus, ir įsitikino, jog jie savo vaikams išaiškina geriau, gali labiau kontroliuoti jų ugdymosi procesą, todėl vaikai sukaupia geresnį žinių bagažą. Vis daugiau palaikymo sulaukia idėja steigti virtualiąją mokyklą, kurioje pamokos vyktų tik virtualiai.

Federalinės sektų klausimų tarnybos ekspertai mano, kad didelė dalis tokiam žingsniui pasiryžtančių tėvų gali būti susiję su bendruomenėmis, radikaliai kritikuojančiomis valdžios priimamus kovos su pandemija sprendimus ar neigiančius paties viruso egzistavimą.

Federalinės sektų klausimų tarnybos ekspertai mano, kad didelė dalis tokiam žingsniui pasiryžtančių tėvų gali būti susiję su bendruomenėmis, radikaliai kritikuojančiomis valdžios priimamus kovos su pandemija sprendimus ar neigiančius paties viruso egzistavimą.

Tokios priemonės kaip skiepai ar prievolė dėvėti veido kaukes, kurių bus imamasi naujais mokslo metais, kai kuriems tėvams tiek nepatinka, kad jie ketina nebeleisti vaikų į ugdymo įstaigas ir mokyti juos namuose.

Neatmetama galimybė, kad esama tėvų, kurie priešingai – mano, jog kovos su pandemija priemonės yra per menkos, o lankydama mokyklą jų atžala rizikuotų užsikrėsti virusu ar tapti jo nešiotoju.

Galimybė mokyti vaikus namuose yra užfiksuota Austrijos konstitucijoje. Ši sena, dar XIX a. menanti austrų tradicija yra patraukli ir kitose vokiškai kalbančiose šalyse, pvz., Vokietijoje, kur vaikams ugdyti namuose keliami labai dideli reikalavimai. Atsiranda šeimų, kurios dėl šios priežasties persikrausto gyventi iš Vokietijos į Austriją.

Pagal Austrijos įstatymus, procedūra, kaip klasikinį ugdymą pakeisti mokymuosi namuose, nesudėtinga. Vienintelė sąlyga – namų ugdymas turi atitikti tuos pačius kriterijus, kurie yra keliami ir mokymuisi mokykloje. Per mokslo metus netikrinami vaikų ir jaunuolių mokymosi pasiekimai, tačiau jiems pasibaigus mokiniai turi laikyti egzaminus. Neišlaikiusieji privalo kitais mokslo metais lankyti mokyklą. Neoficialioje aplinkoje kalbama, esą jie yra visai nesudėtingi.

Be galimai nepakankamo namuose įgyjamų žinių lygio ekspertai nerimauja ir dėl kito reiškinio: mokymosi namuose teise piktnaudžiauja ekstremistinės pasaulėžiūros asmenys ar sociopatiški tėvai. Neseniai šalį sukrėtė istorija apie namuose mokytą trylikametę, mirusią, nes tėvai dėl religinių įsitikinimų nesikreipė į medikus. Anot ekspertų, ugdant vaikus namuose kyla rizika jų gerovei. Be to, vaikai neįgyja pakankamai socialinių kompetencijų.