„Akivaizdu, kad protestus, deja, užvaldė ekstremistų smurto siekis“, – sakome B. Johnsono pareiškime socialiniame tinkle „Twitter“.
Londone artėjant savaitgalį numatytai dar vienai demonstracijų ir mitingų bangai policija pradėjo apkalinėti garsias statulas visame mieste.
Praėjusį savaitgalį per judėjimo „Black Lives Matter“ („Juodaodžių gyvybės svarbios“) protestus, kuriuos išprovokavo policijos sulaikomo juodaodžio mirtis Minesotos valstijoje gegužės 25 dieną, Londone prie parlamento rūmų protestuotojai subjaurojo garsiąją Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio) statulą.
B. Johnsonas pavadino šį išpuolį „absurdišku ir gėdingu“.
„Winstono Churchilio statula Parlamento aikštėje nuolat primena apie jo pasiekimus gelbstint šią šalį – ir visą Europą – nuo fašistinės ir rasistinės tironijos“, – kalbėjo B. Johnsonas, asmeniškai labai vertinantis šį karo laikų šalies lyderį.
„Taip, kartais jo išsakytos nuomonės buvo ir yra nepriimtinos mums šiandien, bet jis buvo didvyris ir tikrai nusipelnė šio paminklo“, – parašė B. Johnsonas.
Tuo metu protestuotojai kaltina W. Churchillį dėl jo politikos, per kurią 1943 metais Indijos Bengalijos valstijoje nuo bado mirė milijonai žmonių.
„Negalime dabar bandyti redaguoti arba cenzūruoti mūsų praeitį. Negalime apsimesti, kad mūsų istorija yra kitokia“, – nurodė B. Johnsonas.
„Paminklus mūsų miestuose ir miesteliuose pastatė buvusios kartos“, – pridūrė jis.
Belgijoje daugiau statulų tapo protestų taikiniais
Belgijoje plečiantis protestų prieš kolonijinės praeities simbolius bangai antirasizmo aktyvistai penktadienį nusitaikė į mažiausiai dvi karališkąsias statulas, likus keletui dienų iki Kongo nepriklausomybės metinių.
Belgijai priklausiusios kolonijos vidurio Afrikoje, kurių gyventojai būdavo žiauriai išnaudojami, šalyje nuo seno yra jautri tema, o pastaruoju metu JAV kilę dideli protestai dėl policijos brutalaus elgesio su spalvotaisiais taip pat paskatino belgų aktyvistus.
Dabartinė Belgijos karališkoji šeima penktadienį įsitraukė į ginčą, kai vienam princui ėmusis ginti savo protėvį Leopoldą II, tuometę Kongo laisvąją valstybę valdžiusį kaip savo asmeninę valdą.
Anot istorikų, milijonai afrikiečių kilusių iš teritorijų, dabar priklausančių Kongo Demokratinei Respublikai, buvo nužudyti, suluošinti ar mirę nuo ligų dirbdami 1865–1909 m. valdžiusio Leopoldo II kaučiukmedžių plantacijose.
Pastarosiomis savaitėmis dalis šio karaliaus statulų buvo aptaškytos dažais arba nuverstos protestuotojų, taip pat paskelbta peticija dėl jų pašalinimo.
Kai kurios institucijos pačios pašalino biustus ir statulas iš viešųjų erdvių, kad sumažintų visuomenės pasipiktinimą.
Tačiau princas Laurent'as (Loranas), dabartinio karaliaus Philippo (Filipo) brolis ir 13-asis žmogus eilėje į Belgijos sostą, interviu „SudPresse“ sakė ginsiantis savo pirmtaką.
„Daug žmonių dirbo Leopoldui II ir vykdė nusikaltimus, tačiau tai nereiškia, kad Leopoldas II prie jų prisidėjo, – kalbėjo Laurant'as. – Jis niekada nesilankė Konge, todėl neįžvelgiu, kaip jis galėjo nuskriausti ten buvusius žmones.“
Karališkieji rūmai nekomentavo Laurent'o įsikišimo į diskusijas, o artimas šeimos šaltinis AFP sakė, kad karalius taip pat svarstė savo poziciją šiuo „sudėtingu klausimu“.
Tuo tarpu praeitą naktį protestuotojai kraujo raudonumo spalva nudažė kito belgų karaliaus Baudouino (Bodueno) – Laurento ir Philippo dėdės – biustą netoli katedros Briuselyje. Šis karalius valdė iki 1993 metų.
Briuselio pakraštyje esančiame Odergemo aktyvistų grupė nuvertė kitą Leopoldo II statulą. Tai pavyko nufilmuoti valstybinės televizijos RTBF žurnalistams.
„Briuselyje per daug kolonializmo simbolių. Mes ilgus metus protestavome ir stengėmės būti išgirsti“, – filmavimo metu pasakojo vienas aktyvistas.
Birželio 30 dieną Belgija minės jai priklausiusios Kongo teritorijos nepriklausomybės, paskelbtos 1960-aisiais, metines.
Kitos Europos šalys taip pat persvarsto keblius klausimus dėl jų kolonijinės praeities, paskatintos JAV vykstančių protestų prieš rasizmą, išprovokuotų incidento, kai baltasis policijos pareigūnas Mineapolio mieste nužudė neginkluotą juodaodį.
Lisabonoje dažais ištepliota portugalų misionieriaus statula
Lisabonoje raudonais dažais aptaškyta XVII amžiaus portugalų dvasininko, vertusio į krikščionybę Brazilijos indėnus, statula, penktadienį pranešė sostinės merija, vandalams niokojant Europos kolonistinių laikų simbolius.
Paminklas jėzuitų misionieriui Antonio Vieirai (Antoniju Vieirai) vaizduoja jį su trimis vaikais buvusioje portugalų kolonijoje. Nuo pirmų jo pastatymo 2017 metais dienų paminklas kėlė prieštaringus jausmus.
A. Vieira yra laikomas garsiu to metu portugalų rašytoju. Jis garsėjo kaip Brazilijos vietos indėnų gynėjas, bet buvo kritikuojamas, kad nepasmerkė afrikiečių vergovės.
Pasak miesto valdžios pareigūnų, jo paminklas buvo aptaškytas dažais, o ant pjedestalo paliktas užrašas „Dekolonizuoti!“
Priešais Šv. Roko bažnyčią Lisabonos Bairu Altu rajone stovintis paminklas netrukus buvo nuvalytas. Policija aiškinasi, kas įvykdė šį išpuolį.
Su kolonijiniais laikais siejami paminklai taip pat buvo subjauroti Britanijoje, Belgijoje, Jungtinėse Valstijose. Šis vandalizmo protrūkis kilo prasidėjus protestams, išprovokuotiems juodaodžio George'o Floydo (Džordžo Floido) žūties dėl Mineapolio policijos šiurkščių veiksmų.
Naujausi komentarai