Agentūros AFP apžvalgininkai mano, kad sėkmė nuo žmogaus, kažkada dėl gebėjimo išsisukti iš keblių situacijų lyginto su taukuotu paršeliu, galiausiai nusisuko. Kita vertus, pastarąja karjeros nesėkme jis dar labiau priartėjo prie nepalankios politinės konjunktūros vėtyto ir mėtyto, tačiau galiausiai visada pakildavusio B.Johnsono idealo – tarpukario premjero Winstono Churchillio.

Akcentuoja asmenybės ypatumus

Ministrų kabineto sunkiasvorių – iždo kanclerio Rishi Sunako ir sveikatos apsaugos sekretoriaus Sajido Javido – atsistatydinimas antradienį dar labiau susilpnino ministro pirmininko pozicijas tokiu metu, kai jam ypač buvo reikalingi sąjungininkai.

Kai kas jo valdymo stilių lygino su premjero chaotišku asmeniniu gyvenimu, primindami apie B.Johnsono tris santuokas, mažiausiai septynis vaikus ir gandus apie daugybę romanų.

Ketvirtadienį deklaruotas B.Johnsono pasitraukimas – po daugybės atsistatydinimų iš jo komandos – vyksta praėjus vos trejiems metams, kai jis ministro pirmininko postą iš Theresos May perėmė per konservatorių vidaus kovas.

Tų metų gruodį jis sušaukė pirmalaikius rinkimus ir laimėjo didžiausia torių persvara parlamente nuo Margaret Thatcher šlovės laikų 9-ajame dešimtmetyje.

Tai B.Johnsonui sudarė sąlygas panaikinti ne vienus metus po 2016-ųjų „Brexit“ referendumo trukusį politinį paralyžių ir 2020-ųjų sausį išvesti Jungtinę Karalystę iš ES.

Tačiau vėliau premjeras sulaukdavo kritikos dėl įvairiausių dalykų – nuo koronaviruso pandemijos valdymo iki įtarimų korupcija, pažinčių kultūra, dvejopais standartais ir veidmainiavimu.

Kai kas jo valdymo stilių lygino su premjero chaotišku asmeniniu gyvenimu, primindami apie B.Johnsono tris santuokas, mažiausiai septynis vaikus ir gandus apie daugybę romanų.

Buvusi B.Johnsono kolegė laikraštyje „The Daily Telegraph“ Sonia Purnell sakė mananti, kad R.Sunakas ir S.Javidas galėjo suprasti tai, ką jau anksčiau supratusi ji ir kiti žmonės. „Kuo labiau prie jo priartėji, tuo mažiau jis tau patinka ir tuo mažiau gali juo pasitikėti“, – sakė ji televizijai „Sky News“. „Jis tikrai visus nuvilia, jis tikrai visą laiką jus apgauna“, – pridūrė S.Purnell.

Atsainus požiūris

Alexander'as Borisas de Pfeffelis Johnsonas į politikos viršūnę iškilo tipišku konservatorių politikams būdu: iš pradžių mokėsi elitiniame Itono koledže, paskui – Oksfordo universitete.

Itone dėstytojai skundėsi dėl jo atsainaus požiūrio į mokslus ir požiūrio, tarsi su juo reikėtų elgtis kažkaip išskirtinai.

Numanoma B.Johnsono nuostata, kad taisyklės skirtos ne jam, o kitiems, išryškėjo 2006 m., kai jis per labdaringas futbolo rungtynes prieš varžovą kažkodėl ėmėsi regbio metodų.

Jo lankstus požiūris į tiesą buvo nukaltas Oksforde, kur jis buvo debatų draugijos „Oxford Union“, labiau vertinančios retoriką ir sąmojį, o ne įgudimą pasitelkti tvirtus, šaltus faktus, prezidentu.

Iš jo privilegijuotųjų kohortos studentų politikos klastūnyne atėjo daug aktyviausių „Brexit“ propaguotojų.

Netrukus po Oksfordo B.Johnsonas pirmąkart vedė – studijų draugę Allegrą Mostyn-Owen. Vestuvės įvyko nepaisant nuotakos motinos būgštavimų.

„Man nepatiko tai, kad jis buvo prie dešiniųjų, – kažkada B.Johnsono biografui Tomui Boweriui sakė Gaia Servadio. – Tačiau labiausiai man nepatiko jo charakteris. Jam neegzistuoja tiesa.“

Po universiteto B.Johnsonas buvo atleistas iš laikraščio „The Times“, nes išgalvojo vieną citatą, ir pradėjo dirbti „The Daily Telegraph“ kaip šio leidinio korespondentas Briuselyje.

Iš ten jis 10-ajame dešimtmetyje augusį konservatorių euroskepticizmą gerai matino nuolatiniais euromitais apie tariamus ES planus dėl federalinės megavalstybės, keliančios grėsmę Britanijos suverenumui.

Jo varžovai, kuriems tekdavo atsakyti į jo abejotinus pareiškimus, kai kurias jo istorijas vadindavo visiškomis nesąmonėmis.

Užkliuvo oportunizmas

B.Johnsonas naudojosi Briuselyje didėjusiu savo žinomumu ir dalyvaudavo satyrinėse televizijos viktorinose, rašydavo skiltis laikraščiams ir žurnalams.

Daug jo žurnalistinio darbo buvo plačiai cituojama, ypač atspindinčio jo nesikeičiantį požiūrį įvairiausiais klausimais nuo vienišų motinų ir homoseksualumo iki britų kolonializmo.

2004 m. jis buvo išrinktas į parlamentą. Tuometis torių lyderis Michaelas Howardas atleido jį iš savo šešėlinio kabineto už melą apie vieną nesantuokinį ryšį.

Nuo 2008-ųjų iki 2016-ųjų jis dvi kadencijas dirbo Londono meru ir vaizdavo save proeuropietišku liberalu, bet tos pozicijos atsisakė, kai buvo nuspręsta surengti referendumą dėl „Brexit“.

Jis tapo kampanijos už išstojimą iš ES veidu ir, pasinaudodamas visuomenės akyse susiformavusiu savo, kaip taisyklių nepaisančio, bet simpatingo šelmio, įvaizdžiu, atrado trumpiausią kelią į valdžią.

Jo buvęs redaktorius „The Daily Telegraph“ Maxas Hastingsas tokį elgesį vadino cinišku, bet sakė, kad to buvo galima tikėtis. B.Johnsonui, pasak jo, „nerūpi jokie interesai, išskyrus jo paties šlovę ir pasitenkinimą“.

Stiprėjant raginimams ministrui pirmininkui pasitraukti, M.Hastingsas „The Times“ rašė, kad B.Johnsonas „sulaužė visas padorumo taisykles ir nė nebandė vykdyti kokios nors nuoseklios politinės darbotvarkės, neskaitant „Brexit“.

Tačiau jis buvo „toks pats moraliai žlugęs kaip tada, kai Konservatorių partija jį išrinko, dirbo lygiai taip pat chaotiškai, kaip tvarkė savo gyvenimą“, rašė M.Hastingsas.

Ukrainos bičiulis

Pačioje Karalystėje B.Johnsonas vertinamas prieštaringai, tačiau Rusijos invazijos į Ukrainą fone pademonstravo puikias tarptautinio lyderio savybes.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas Mychaila Podoliakas tviteryje padėkojo B.Johnsonui, kuris esą visada buvęs paramos Ukrainai priešakyje.

Nuo karo pradžios B.Johnsonas du kartus lankėsi Kyjive ir užmezgė draugiškus santykius su V.Zelenskiu, savo besąlygišką moralinę paramą ukrainiečiams stiprino karine ir humanitarine pagalba.

Birželio pabaigoje Jungtinė Karalystė nusprendė skirti Kyjivui naują 1 mlrd. svarų (1,2 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos paketą, įskaitant oro erdvės gynybos sistemas. Tuo pačiu Britanijos skirtos pagalbos bendra vertė išaugo iki 2,3 mlrd. svarų (2,7 mlrd. eurų).

Optimizmo, kad, pasitraukus B.Johnsonui, Londonas tęs tokią pat principingą politiką Kyjivo atžvilgiu, teikia tai, kad labiausiai tikėtinu jo įpėdiniu laikomas gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

Naujausioje Konservatorių partijos narių apklausoje jis nugalėjo visus pagrindinius pretendentus, įskaitant užsienio reikalų ministrę Liz Truss.

B.Wallace'as iki paskutinės akimirkos rodė paramą B.Johnsonui,  atšaukė ją tik ketvirtadienio rytą, tačiau neatsistatydino kaip kiti kabineto nariai.