JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį perspėjo, jog pasaulio lyderiai yra smarkiai susirūpinę, kad respublikonai „susprogdins“ Amerikos ekonomiką, ir pažadėjo nesitraukti nuo savo reikalavimo padidinti valstybės skolinimosi ribą be išankstinių sąlygų.

Tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris (Džonas Beineris) tvirtino, kad jokios respublikonų „besąlyginės kapituliacijos“ nebus ir kad Kongresas leis JAV skolintis daugiau tik tuomet, jeigu B.Obama sutiks apriboti biudžeto išlaidas.

Tačiau tęsiantis šiam įnirtingam susipriešinimui, dėl kurio buvo uždarytos daugelis JAV federalinių institucijų ir padidėjo baimė, kad Vašingtonas gali paskelbti esantis nepajėgus grąžinti skolų bei mokėti atlyginimų, jeigu iki spalio 17 dienos nebus padidinta šalies skolinimosi riba, atsirado vienas vilties teikiantis pragiedrulis.

B.Obama pareiškė, jog iškilus būtinybei jis sutiks su trumpalaikiu susitarimu padidinti skolinimosi ribą ir atidaryti vyriausybines institucijas, o toks sprendimas numalšintų krizę kelioms savaitėms.

Tačiau prezidentas tvirtai laikėsi pozicijos, kad jis nedarys ideologinių nuolaidų respublikonams mainais į leidimą skolintis daugiau pinigų, reikalingų JAV obligacijoms išpirkti.

„Žvelgiant iš daugelio pasaulio lyderių varpinės, – ko, manau, dar nesame matę anksčiau – pastebima, kad viena partija Kongrese gali susprogdinti visą sistemą, jeigu jie negaus to, ko nori“, – B.Obama sakė per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose, kuri buvo surengta kaip papildoma spaudimo priemonė respublikonams.

„Jie niekada to nėra matę anksčiau. Ir tai verčia juos nervintis“, – pridūrė prezidentas.

B.Obama šiuos komentarus išsakė kitą dieną po to, kai Kinija, supirkusi daugybę JAV obligacijų, perspėjo, jog lieka vis mažiau laiko, kad Jungtinės Valstijos įrodytų savo pajėgumą grąžinti skolas ir dolerio, kaip pasaulio rezervinės valiutos, patikimumą.

B.Obama pareiškė, kad Kongresas privalo atlikti du esminius darbus: priimti biudžetą ir „pasirūpinti, kad Amerika apmokėtų savo sąskaitas“.

Jis perspėjo, jog įstatymų leidėjams nedera reikalauti išpirkos, ir pakartojo savo poziciją, jog su respublikonais derėtųsi tik tuomet, kai skolinimosi riba būtų padidinta, o „vyriausybės uždarymas“, besitęsiantis jau ilgiau nei savaitę, būtų nutrauktas.

„Negalime reketavimo padaryti mūsų demokratijos dalimi. Demokratija neveikia tokiu būdu“, – perspėjo jis.

Tuo tarpu J.Boehneris, kalbėdamas per televiziją tuojau po B.Obamos spaudos konferencijos, pademonstravo dar griežčiau besilaikantis savo pozicijos.

„Bet kokiu atveju, derybos turės būti, – pareiškė jis. – Negalime didinti skolinimosi ribos, nieko nesiimdami dėl to, kas verčia mus skolintis daugiau pinigų ir gyventi ne pagal pajamas.“

„Prezidentas šiandien pasakė, jog jeigu įvyks respublikonų besąlyginė kapituliacija, jis atsisės ir kalbėsis su mumis, – sakė Atstovų Rūmų primininkas. – Mūsų vyriausybė veikia ne taip.“

Jeigu 16,7 trln. dolerių JAV skolinimosi riba nebus padidinta iki spalio 17-osios, Vašingtonas nebegalės daugiau skolintis ir bus priverstas paskelbti nebegalintis vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Toks scenarijus gali nublokšti ekonomiką atgal į recesiją ir sukelti chaosą visame pasaulyje.

Prezidentas sakė, kad valstybės bankrotas, anot ekonomistų, būtų „beprotybė, katastrofa, chaosas“.

Tačiau jis taip pat mėgino padrąsinti investuotojus, JAV vertybinių popierių valdytojus ir kitus, kad Jungtinės Valstijos vykdys savo įsipareigojimus, tuo pačiu pripažindamas, kad virš Amerikos ekonomikos patikimumo pakibo „debesis“ dėl vyriausybės uždarymo.

„Aišku, mano žinia pasauliui – kad Jungtinės Valstijos visuomet apmokėdavo savo sąskaitas ir kad jos tai darys ir toliau“, – pažymėjo B.Obama.

Paklaustas, ką darytų administracija, jeigu skolinimosi riba nebūtų padidinta laiku ir jeigu vyriausybei teiktų spręsti, kurių skolų negrąžinti, B.Obama atsakė, kad tie klausimai tebėra svarstomi.

„Esant tokiam scenarijui, joks pasirinkimas nėra geras, – sakė jis. – Nagrinėjame visas nenumatytas priemones.“