Šimtai tūkstančių katalonų kitą savaitę sudarys 400 kilometrų gyvą grandinę, reikalaudami nepriklausomybės nuo Ispanijos, kuri tam kategoriškai nepritaria.

Renginys vyks rugsėjo 11-ąją, kai katalonai mini Katalonijos nacionalinę dieną (Diada Nacional de Catalunya), sutrumpintai vadinama Diada, arba Diena. Ši diena minima prisimenant katalonų pajėgų galutinį pralaimėjimą Ispanijos karaliaus Pilypo V pajėgoms 1714 metais.

Organizatorių teigimu, dalyvauti renginyje jau užsirašė 350 tūkst. žmonių. Organizatoriai teigia buvę įkvėpti Baltijos kelio 1989 metais, kai milijonai žmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susikibo rankomis, minėdami okupaciją nulėmusio Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos pakto metines.

Maždaug 5 tūkst. savanorių padės organizuoti protestą, į kurį atvykti bus galima ir maždaug 1,5 tūkst. autobusų.

Policija budėti atsiųs 4 tūkst. pareigūnų; dalį jų – į regiono sostinę Barseloną, kur leidimo surengti mitingą prašo ir nepriklausomybės priešininkai, raginantys išsaugoti Ispanijos vienybę.

Katalonų separatistų organizuojama akcija yra vadinama "Katalonų keliu nepriklausomybės link", bet jame yra didelė kliūtis - Ispanijos vyriausybės pavidalu.

Premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) dešiniosios pakraipos administracija atsisako pritarti Ispanijos subyrėjimui ir pažadėjo blokuoti referendumą dėl savivaldos, kurį 2014 metams žadėjo Katalonijos prezidentas Arturas Masas.

A.Masas yra sakęs, kad remia šį protestą, bet pats jame nedalyvaus – iš pagarbos savo, kaip visų katalonų politinio lyderio, vaidmeniui, nes dalis jų nori priklausyti Ispanijai.

Pademonstruodamas savo ryžtą Madridas paragino Konstitucinį Teismą anuliuoti naujausią regiono bandymą įsitvirtinti: sausį priimtą parlamentinę suverenumo deklaraciją.

Teismas sutiko nagrinėti šią bylą ir tai reiškia, kad deklaracijos galiojimas yra sustabdomas iki bus priimtas Teismo sprendimas.

Daugelis iš 7,5 mln. skolų prislėgtos Katalonijos, kuri didžiuojasi atskira kalba ir kultūra, bet kenčia Ispanijos recesiją, gyventojų piktinasi, kad jų sumokami mokesčiai yra perskirstomi į kitas Ispanijos dalis.
Nedarbas Katalonijoje yra 23,85 proc. – mažesnis nei nacionalinis 26,26 proc. vidurkis, bet vis tiek skausmingai didelis. Katalonijos skola yra 50,9 mlrd. eurų.

Sausio mėnesį regionas turėjo nuolankiai prašyti Madrido 9,07 mlrd. eurų iš paramos įsiskolinusiems regionams fondo.

Šimtai tūkstančių žmonių pernai dalyvavo didžiuliame nacionalinės dienos mitinge, kai paramą katalonų separatizmui padidino sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų apkarpymai.

Vis dėl to ir po metų separatistų aspiracijos tebėra žlugdomos.

Vos kelios dienos prieš Diadą Katalonijos politinis lyderis viename interviu radijui, regis, suabejojo 2014 metų referendumu.

Referendumas kitais metais būtų organizuojamas gerbiant įstatymus ir sutikus Ispanijos vyriausybei, sakė A.Masas, kuris pridūrė, kad toks pritarimas yra mažai tikėtinas.

Jei Madridas atsisakys nusileisti, katalonai gali pasinaudoti regiono vyriausybės rinkimais 2016 metais, kaip alternatyvia plebiscito forma, sakė jis.

Tačiau jau kitą dieną A.Masas tvirtino, kad 2014-ųjų referendumas „vienaip ar kitaip“ įvyks.

Katalonai, kurie garsėja kaip puikūs organizatoriai, sako, kad gyvoji grandinė nusidrieks per 86 miestus, miestelius ir kaimus, daugiau kaip 400 kilometrų.

Pasak katalonų aktyvistų, jie prieš rugsėjo 11-ąją organizuoja 110 mažesnių gyvųjų grandinių, be to, vyks mitingai Australijoje, Afrikoje, Azijoje – įskaitant mitingą prie Didžiosios kinų sienos – ir abiejuose Amerikos žemynuose.

"Pasaulyje yra didelių ir mažų šalių, kai kurios (jų) industrializuotos, kai kurios - ne, ir visos jos išgyvena", - sakė ekonomikos profesorius Antonio Argandona (Antonijus Argandona) iš IESE verslo mokyklos Barselonoje.

"Taigi, ar Katalonija gali išgyventi? Taip, ta prasme, jog turi pakankamai tvirtą ekonomiką, kad rastų savo kelią", - sakė jis, tačiau perspėjo, kad vis tiek tai turės savo kainą.

"Visa tai priklauso nuo to, kaip dėl galimos nepriklausomybės bus suderėta su Madridu", - sakė jis.