Ypatingas vaidmuo
„Mūsų gražiuose laukuose nepriekaištingai dega Rusijos Federacijos šarvuočiai. Ir jie degs toliau, nes „Bayraktar“ idealiai atlieka bet kokią užduotį – nepastebimai, bauginančiai, destruktyviai. Visada būsiu dėkingas superginklų autoriui, tėvui Halukui Bayraktarui, už mūsų pergalę“, – su tokiu prierašu savo ir turkų verslininko asmenukę tviteryje paskelbė Ukrainos prezidento atstovas Michailo Podoliakas. Kovo 29-osios rytą užfiksuotas kadras darytas Turkijoje, kurioje M.Podoliakas dalyvavo derybų su Rusija susitikime.
Vidutinio nuotolio daugkartinio naudojimo „Bayraktar TB2“ jau pirmosiomis naujojo karo etapo dienomis tapo žvaigžde. Ukraina dosniai dalijosi vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kaip šis nuotoliniu būdu arba autonomiškai valdomas karinis orlaivis triuškina agresoriaus transportą ir saugiai pasitraukia atlikęs savo darbą.
Nors per antrą mėnesį vykstantį karą Ukrainos armijos dispozicijoje atsirado ir daugiau modernios ginkluotės, „Bayraktar TB2“ teko ypatingas vaidmuo. Nedidelis (sparnų plotis 12 m) dronas nuo valdymo stoties gali nutolti 150 km spinduliu. Skrisdamas 130 km/val. greičiu (maksimalus – 220 km/val.) jis gali kyboti ore virš taikinių (maksimalus veikimo laikas 24 val.), laukdamas progos paleisti bombų ar raketų, arba operatyviau nei naikintuvai pakilti nuo žemės, kad sunaikintų per trumpą laiką pasiekiamus taikinius.
Iš nedidelio aukščio kiaurą parą atakuoti galinčio drono operacijos pakeitė ne tik konflikto paradigmą. Turkijos pasididžiavimu laikomas dronas sukėlė revoliuciją vadinamųjų dronų žudikų rinkoje, kurioje dar neseniai dominavo JAV ir Izraelis.
Inžinierius: „Bayraktyar TB2“ – sukūrėjas S.Bayraktaras. / Scanpix nuotr.
Kaip vienoje saugumo konferencijų yra pasakęs pats H.Bayraktaras, investuoti į savą bepiločio „kario“ gamybą Turkiją paskatino problemos įsigyjant amerikiečių „General Atomics“ dronų „Predator“ ir Izraelyje sukurtų „Heron“.
Inžinierių šeimos verslas
„Bayraktar“ istorija siekia amžių sandūrą. Jo namai – Stambule įsikūrusi privati kompanija „Baykar Makina“. Turkų inžinieriaus Ozdemiro Bayraktaro įkurtos įmonės pirmoji sritis – variklių, siurblių ir automobilių pavarų dėžių dalių gamyba.
Apie 2000-uosius „Baykar Makina“ ėmė orientuotis į aviaciją. H.Bayraktaras, su kuriuo įsiamžino M.Podoliakas, – vienas iš trijų pernai rudenį mirusio kompanijos įkūrėjo sūnų.
Generalinio direktoriaus pareigas einantis H.Bayraktaras – diplomuotas inžinierius, mokslus baigęs Turkijoje ir JAV. Oficialioje biografijoje sakoma, kad jis dirbo vadovaujančiu inžinieriumi nepilotuojamų orlaivių sistemų kūrimo darbų projektavimo etapuose, dalyvavo koncepcinio projektavimo, prototipo, testavimo, gamybos, mokymo ir verslo etapuose.
Mūsų gražiuose laukuose nepriekaištingai dega Rusijos Federacijos šarvuočiai. Ir jie degs toliau, nes „Bayraktar“ idealiai atlieka bet kokią užduotį.
Vis dėlto pagrindiniu „Bayraktar TB2“ tėvu reikėtų laikyti vidurinįjį iš brolių Bayraktarų – Selçuką. Kaip ir vyresnysis brolis, jis studijavo ne tik Turkijoje, bet ir JAV, kur gavo du magistrų laipsnius ir studijavo doktorantūroje. Pirmą savadarbį droną S.Bayraktaras sukonstravo dar būdamas studentu.
Baigęs studijas S.Bayraktaras grįžo į Turkiją ir įsiliejo į šeimos verslą. Pirmieji jo kūriniai – žvalgybiniai dronai. Patobulinus vieną jų, „Bayraktar TB1“, buvo sukurtas „Bayraktar TB2“, kuris pirmojo skrydžio pakilo dar 2014 m. 2015-ųjų gruodį internete pasirodė įrašas, kuriame užfiksuotas iš šio drono paleistos valdomos raketos skrydis.
Beje, S.Bayraktaras – ne tik „Baykar Makina“ techninis direktorius, bet ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano žentas. Dėl šio fakto sulaukė kaltinimų nepotizmu, pvz., kai 2020 m. pradžioje Turkijos vyriausybė (kurioje finansų ministru dirbo kitas R.T.Erdogano žentas) skyrė 100 mln. JAV dolerių „Baykar Makina“ dronams tobulinti. Manoma, kad ši pagalba leido kompanijai nurungti konkurentę „Vestel“, sukūrusią panašų karinį droną „Karayel“.
Teigiama, kad S.Bayraktaras ir šiandien vaidina pagrindinį vaidmenį kuriant naujus dronus. Jis vadovauja ir tyrimų grupei, kurios funkcijos apima bepiločių valdymo programinės įrangos kūrimą.
Vietoj reklamos – karas
Ukrainą pirmieji „Bayraktar TB2“ pasiekė dar 2018 m., o iki pastarojo karo etapo šių dronų šalis turėjo bent pusšimtį.
Inžinierius: „Bayraktyar TB2“ sukūrėjas S.Bayraktaras. / Scanpix nuotr.
Sėkmingas pasirodymas Ukrainoje neabejotinai taps gera „Bayraktar“ reklama. FAZ cituojamas gynybos temomis rašančio portalo „TurDef“ redaktorius Özgüras Ekas jau anksčiau šio drono populiarumą aiškino tuo, kad jis buvo išbandytas ginkluotuose konfliktuose tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, Sirijoje ir Libijoje.
Be Ukrainos ir Azerbaidžano, „Bayraktar“ dronų turi Turkmėnija, Kataras, Marokas, jais susiviliojo Lenkija, Vengrija, Egiptas, Libija, Indonezija. Buvo skelbiama apie Pakistano ir Etiopijas derybas dėl „TB2“ pirkimo.
Nors kaip taktinis dronas „TB2“ gali skristi mažesniu atstumu, pakilti į mažesnį aukštį ir gabenti mažiau svorio (iki 150 kg) nei, pvz., kiti vidutinio nuotolio dronai, jis gali pasiekti beveik tokių pat rezultatų, atitinka NATO standartus ir yra žymiai pigesnis.
„Bayraktyar TB2“ – kol kas garsiausias, bet ne vienintelis „Baykar Makina“, kurios tyrimų ir plėtros komandoje šiandien dirba 2 000 inžinierių ir technikų, kūrinys. 2019 m. pirmojo skrydžio pakilo kompanijoje sukurtas sunkusis kovinis dronas „Akıncı“ – pirmasis bepilotis orlaivis, galintis paleisti sparnuotąsias raketas.
Pernai kompanija paskelbė apie sėkmingą naujo modelio „Bayraktar TB3“, kuris būtų dislokuotas pirmajame Turkijos amfibiniame laive „TCG Anadolu“, kūrimą.
Kitas novatoriškas „Bayraktar“ projektas – pirmasis Turkijoje skraidantis automobilis, kvadrokopteris „Cezeri“. Bandomąjį skrydį sklandydamas 10 m virš žemės jis jau atliko 2020 m. rugsėjį.
