Besikeičiantis Lenkijos veidas Pereiti į pagrindinį turinį

Besikeičiantis Lenkijos veidas

2012-12-22 23:59
Besikeičiantis Lenkijos veidas
Besikeičiantis Lenkijos veidas / "Scanpix" nuotr.

Kodėl kaimynė Lenkija traukia imigrantus kaip magnetas?

Lenkija toli gražu neprimena daugiakultūrių Vakarų Europos valstybių. Maža to, lenkai garsėja kaip uždari žmonės, ne itin mėgstantys atvykėlius. Tačiau šis šalis visgi traukia imigrantus. Kodėl?

"Kai pirmąsyk čia atvykau, buvo baisoka. Bijojau palikti namus, dairiausi aplink, kad tik manęs nesuimtų policija. Tikrai buvo baisu", – pasakojo vietnamietis Qui, vienos gausiausių Lenkijos vietnamiečių bendruomenės atstovas.

Tačiau dabar vyras jaučiasi Lenkijos visuomenės narys ir net savo sūnui davė lenkišką vardą. Paklaustas kodėl, atsakė: "Todėl, kad mes gyvename Lenkijoje ir mylime Lenkiją, jaučiamės susiję su šia šalimi."

Qui dirba vienoje drabužių parduotuvėje sostinėje Varšuvoje. Gyvena jis viename sostinės daugiabučių rajone. Su savo žmona Thiem Qui susipažino būtent Lenkijoje. Abu tiki, kad jųdviejų sūnus baigs mokslus ir įstos į universitetą.

Viename Varšuvos turguje pavadinimu Bakalarska darbuojasi gausybė atvykėlių iš įvairių šalių – Bulgarijos, Vietnamo, Turkijos, Nigerijos, Kinijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Per pastaruosius dvejus metus žmonių, prašančių leidimo dirbti Lenkijoje, skaičius išaugo bene du kartus.

Nors prieš Antrąjį pasaulinį karą beveik ketvirtadalį Lenkijos gyventojų sudarė tautinių mažumų – žydų, vokiečių, ukrainiečių – atstovai, po karo daugelis žmonių buvo nužudyti arba išvyko.

Tačiau dabar tautinių mažumų atstovų skaičius vėl auga. Nenuostabu. Daugelis Europos šalių išgyvena sunkmetį, o Lenkijos ekonomika auga. 2008–2009 m. Lenkija buvo vienintelė ES narė, kuri nepatyrė ekonomikos recesijos.

Tačiau ne tik imigrantai iš skurdžių pasaulio šalių randa prieglobstį Lenkijoje. Vroclave, ketvirtame pagal dydį Lenkijos mieste, laiką puikiai leidžia vokiečiai, danai, amerikiečiai ir t. t.

Antai, Paulas Norrisas į Lenkiją atvyko iš Jungtinės Karalystės. Jis yra vedęs prancūzę Catherine ir augina du vaikus – 10 metų Emilie ir 8 metų Louis. Vyras vadovauja Lenkijoje įsikūrusiai technologijų bendrovei, o vaikus leidžia į privačią verslo mokyklą, kurioje, be kita ko, mokomasi ir lenkų kalbos.

"Aš sutikau tikrai daug šaunių lenkų, – pasakojo Catherine. – Jei atvirai, iš pradžių maniau, kad lenkai netolerantiški, ypač užsieniečiams. Tačiau iš tiesų jie mėgsta privatumą. Domėjausi lenkų istorija, žinau, kad ši šalis ilgai buvo svetimų imperijų dalis, todėl nenuostabu, kad vyresni žmonės čia yra atsargūs."

P.Norriso šeima svarsto, kiek laiko gyvens Lenkijoje. Jie neatmetė galimybės, kad apsistotų čia ilgesniam laikui.

Ekonomikos profesorė Krystyna Iglicka, dirbanti vyriausybės konsultante imigracijos klausimais, pabrėžė, kad Lenkijos ekonomikai būtina pigi darbo jėga.

"Mums reikia imigrantų. Ironiška – mums dabar reikia kuo nors pakeisti tuos, kurie išvyko iš šalies nuo 2004 m.", – sakė ekonomistė. Ji pridūrė, kad, "kaip Jungtinėje Karalystėje įprasta sutikti santechniką iš Lenkijos, taip dabar Lenkijoje įprasta sutikti statybininką iš Baltarusijos ar vaikų auklę iš Ukrainos".

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų