Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu paneigė kaltinimus, kad jis kišasi į JAV prezidento rinkimų kampaniją, spausdamas Amerikos vadovą Baracką Obamą laikytis griežtesnės pozicijos dėl Irano branduolinės programos.

Duodamas interviu laikraščiams, kurie buvo paskelbti penktadienį, artėjant žydų Naujiesiems Metams, B.Netanyahu atmetė kaltinimus, kad jis stengiasi vaizduoti B.Obamą kaip pernelyg atlaidų Iranui ir tuo pačiu palaikyti respublikonų kandidatą Mittą Romney.

„Tai nesąmonė, - premjeras sakė dienraščiui “Israel Hayom„, kuris laikomas jam artimu leidiniu. - Problema, kuri man rūpi - ne rinkimai Jungtinėse Valstijose, bet (urano sodrinimo) centrifugos Irane. Ką galime padaryti, kad centrifugos Irane nepaiso Jungtinių Valstijų politinio kalendoriaus?“

„Tai niekaip nesusiję su rinkimais Amerikoje, - jis pridūrė duodamas interviu dienraščiui “The Jerusalem Post„. - Jeigu centrifugos stebuklingai sustotų, jeigu jos liautųsi gaminę prisodrintą uraną, tinkamą atominėms bomboms, tuomet, manau, man nereikėtų pasisakyti.“

„Laikau tai saugumo klausimu, o ne politiniu klausimu“, - aiškino B.Netanyahu.
Šie komentarai buvo paimti iš ilgesnių interviu, kurių visas tekstas bus paskelbtas sekmadienį, žydams švenčiant Roš Hašaną - Naujųjų metų išvakares.

Izraelio opozicijos lyderis Shaulas Mofazas trečiadienį pareiškė, kad B.Netanyahu siekia labai viešo ginčo su B.Obama dėl Irako, siekiant atgrasyti Amerikos rinkėjus nuo JAV vadovo iki lapkritį vyksiančių prezidento rinkimų.

„Izraelio kišimasis į JAV vidaus reikalus ir JAV administracijos vertimas iš sąjungininkės “priešu„ sukėlė mums didelę žalą“, - kaltino Sh.Mofazas per Kneseto sesiją.

„Prašau, paaiškinkit mums: kas Izraelio didžiausias priešas - JAV ar Iranas? Ko labiau bijote - Ahmadinejado ar Obamos? Kurį režimą svarbiau nuversti - Vašingtone ar Teherane?“ - klausė jis.

Izraelis, kuris yra vienintelė branduolinį ginklą turinti Artimųjų Rytų valstybė, nors atvirai to nepripažįsta, teigia, kad branduolinį ginklą įgijęs Iranas keltų pavojų žydų valstybės egzistavimui, ir grasina imtis vienašališkų karinių veiksmų prieš Teheraną.

Tačiau Vašingtonas pasisako už tolesnį diplomatinį saugumą ir tvirtina, kad kariniam smūgiui dar ne laikas.