Branduolinio terorizmo pavojus sklinda ne tik iš tolimosios Šiaurės Korėjos – jo šaltinių yra ir Lietuvos pašonėje. Apie kovą su grėsmėmis ir Lietuvos vaidmenį šioje kovoje dienraštis kalbėjosi su JAV prezidento Baracko Obamos administracijos vyresniąja patarėja masinio naikinimo ginklų ir terorizmo grėsmių mažinimo klausimais Laura Holgate.

– Prisimenu, universitete mums aiškino tokį paradoksą: branduoliniai ginklai, sukurti masiniam naikinimui vykdyti, iš tiesų padėjo palaikyti galios pusiausvyrą ir apsaugojo pasaulį nuo trečiojo pasaulinio karo. Aš šis branduolinio atgrasymo mechanizmas šiandien veikia?

– Manau, diskusijos apie branduolinį atgrasymą ir jo efektyvumą tęsis dar ilgai. Mes neturime galimybės išbandyti priešingo varianto, pamatyti, kaip atrodytų pasaulis be branduolinių ginklų. Jungtinių Valstijų ir prezidento Baracko Obamos nuomone, branduoliniai ginklai sukūrė daugiau rizikos pasaulyje nei naudos, todėl tolimoje perspektyvoje pasaulis taptų saugesnis be branduolinių ginklų. Tokį tikslą paskelbė B.Obama. Siekiant jo, svarbiausios mūsų užduotys yra mažinti branduolinių ginklų kiekį, užtikrinti medžiagų, kurios gali būti panaudotos tokių ginklų gamybai, saugumą, ir neleisti, kad šios medžiagos patektų į rankas teroristams bei kitiems, kas norėtų jomis pasinaudoti ir pridaryti katastrofinių nuostolių.

– Stokholmo tarptautinis taikos studijų institutas neseniai savo ataskaitoje skelbė, kad, nors branduolinės valstybės mažina branduolinių ginklų kiekį, visgi tobulina likusius, kuria naujas siuntimo į taikinį sistemas. Ar tai nėra naujos ginklavimosi varžybos?

– Jungtinių Valstijų pozicija tokia: kol yra branduolinių ginklų, jie turi būti saugūs ir efektyvūs. Bet mes atsisakėme planų kurti naujus pajėgumus savo branduoliniams užtaisams, o prieš metus paskelbtoje JAV branduolinės strategijos peržiūros ataskaitoje teigiama, kad branduolinių ginklų vaidmuo mūsų nacionaliniam saugumui gerokai sumažėjo. Mes stengiamės ginti savo nacionalinius interesus nebranduolinėmis priemonėmis tiek, kiek įmanoma. Toks yra mūsų argumentas, kai raginame kitas šalis daryti taip pat.

– Tapęs prezidentu, B.Obama pristatė pasaulio be branduolinių ginklų viziją. Jo kadencijai jau einant į pabaigą, ar pavyko nors kiek priartėti prie šios vizijos?

– Manau, mums pavyko daug pasiekti. Bet prisiminkime paties B.Obamos žodžius, kad jis nesitiki pasiekti šį tikslą per savo gyvenimą. Prezidentas pripažino, kad tai ilgalaikis procesas ir kad šiame kelyje gali būti daug kliūčių. Bet pažiūrėję aplinkui galime pamatyti, kaip sumažėjo branduolinių medžiagų, kurios gali būti panaudotos ginklo gamybai, kaip prasiplėtė koalicija valstybių, kurios įsipareigojo saugoti medžiagas ir užkirsti kelią branduoliniam terorizmui. Taigi per trejetą metų pasaulis tikrai tapo saugesnis šiuo atžvilgiu.

– Lietuva atrodo tolima nuo visuotinių branduolinių klausimų, bet savo pašonėje turi dvi nemenkas problemas: taktinį branduolinį ginklą Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statomą atominę elektrinę. Kokias perspektyvas matote šiais dviem "frontais"?

– Svarbiausia yra tai, kad Lietuva turi galimybę imtis lyderio vaidmens užtikrinant branduolinį saugumą regione. Todėl man labai malonu lankytis Lietuvoje ir matyti Medininkuose įkurtą Branduolinio saugumo kompetencijos centrą, kuris turėtų padėti sukurti regioninius pajėgumus branduolinių medžiagų kontrabandai identifikuoti ir sustabdyti. Čia mes kalbame apie medžiagas, kurios gali būti panaudotos branduolinių ginklų gamybai, – itin prisodrintą uraną ir plutonį. Tokios medžiagos paprastai nenaudojamos atominėse elektrinėse, todėl tai nesusiję su Baltarusijos elektrine.

Bet Baltarusijoje yra medžiagų, kurios gali būti naudojamos branduolinių ginklų gamybai, jų liko branduolinių tyrimų centre. Jungtinės Valstijos leido suprasti, kad yra pasiryžusios padėti pašalinti ir sunaikinti šias medžiagas. Tikimės, kad šis procesas tęsis, kai Baltarusija bus pasiruošusi su mumis bendradarbiauti.

– O kokių perspektyvų matote Kaliningrado klausumu? Dabar atrodo, kad Rusija kaip atsaką į Europos priešraketinės gynybos skydą ruošia tolesnę šios srities militarizaciją.

– Aš asmeniškai nedirbu šiuo klausimu, bet žinau, kad mūsų pareigūnai Jungtinėse Valstijose ieško galimybių, kaip apskritai mažinti taktinio branduolinio ginklo keliamą pavojų. Kaliningrado sritis šiuo atžvilgiu – ypatingas atvejis. Mes tikimės, kad per kitą diskusijų su Rusija raundą bus paliestas ir šis klausimas.

– Kokį vaidmenį ir kokias konkrečias užduotis stiprinant branduolinį saugumą atliks Lietuva, įkūrusi Branduolinio saugumo kompetencijos centrą?

– Lietuva, turėjusi Ignalinos atominę elektrinę ir planuojanti statyti naują, jau turi su tai susijusios patirties ir žinių. Dabar ji gali sujungti šias technines žinias su teisėsaugos priemonėmis bei žvalgybos informacija ir efektyviai kovoti su branduolinių medžiagų kontrabanda. Jūs turite techninių galimybių aptikti tokias medžiagas specialiais prietaisais. Bet jų radus procesas turi tęstis. Atlikus tyrimą turi išaiškėti, kas tie žmonės, iš kur jie atvažiavo, kas jų kišenėse ir automobiliuose, kokie kontaktai įrašyti mobiliajame telefone, kokiam kontrabandininkų tinklui jie priklauso, ar nėra susiję su teroristais. Taigi radus branduolinių medžiagų durys tik atsiveria. Kuo glaudesnis bus bendradarbiavimas, tuo greičiau pavyks rasti atsakymus į šiuos klausimus, nubausti nusikaltėlius, nustatyti šaltinį, iš kur atkeliavo medžiagos, įsitikinti, kad tų medžiagų ten nebeliko arba jų nebuvo pavogta daugiau, padidinti branduolinių objektų saugumą.

Mes turime galimybę tokius pajėgumus turėti ne tik Lietuvoje, turinčioje svarbią strateginę padėtį, bet ir visame regione. Toks ir yra Branduolinio saugumo kompetencijos centro tikslas – rengti regioninius mokymus, užmegzti ryšius tarp šalių kaimynių ir užtikrinti, kad ši Europos dalis taptų tvirta grandimi, nes kontrabandininkai ir branduoliniai teroristai ras silpną grandį ir ja pasinaudos. Jeigu šiame regione užmegsime tvirtus ryšius, teroristai net negalvos apie šią pasaulio dalį.

– Ar tai reiškia, kad branduolinių kontrabandininkų keliai gali eiti ir per Lietuvą?

– Mes to nežinome. Šią akimirką neturiu informacijos apie tokios kontrabandos gabenimą per Lietuvą. Bet mes nežinome, ko dar neradome. Lietuva yra stambus teisėtų prekių tranzito taškas, o tarp teisėtų prekių gali būti paslėpta ir nelegalių. Turimos ekspertų žinios, strateginė padėtis ir valdžios pareigūnų susidomėjimas bei parama – dėl šių priežasčių Lietuva yra puiki partnerė Jungtinėms Valstijoms sprendžiant branduolinio saugumo problemas.

– Gal galėtumėte įvardyti vietas, iš kur neteisėtai gabenamos medžiagos, tinkamos branduolinių ginklų gamybai?

– Ačiū Dievui, mes turėjome nedaug tokių atvejų, maždaug 20. Bet ne visada pavykdavo nustatyti, iš kur šios medžiagos atkeliavo. Keliais atvejais šaltinis buvo Rusija. Tai tikriausiai buvo medžiagos, pavogtos 1990-ųjų pradžioje. Bet mes negalime būti visiškai tikri, nes trūksta tiesioginio bendradarbiavimo.

"Pamesti" branduolines medžiagas labiausiai rizikuoja tos šalys, kurios jaučiasi ramios, kurios tvirtai įsitikinusios, jog užtikrino visišką saugumą, ir kurios atmeta branduolinio terorizmo galimybę. Tokių valstybių gana daug. Štai kodėl prezidentas B.Obama inicijavo branduolinio saugumo viršūnių susitikimą. Jo tikslas yra įtikinti kitų šalių vadovus, kad branduolinis saugumas yra jų pareiga tiek savo žmonėms, tiek kaimynams, tiek visam pasauliui. Nes bet kokia branduolinė ataka, netgi teroristų ataka, turėtų globalių padarinių – ir ekonominių, ir socialinių, ir politinių.

– Viešėdama Lietuvoje tikriausiai paliesite ir mūsų šalies energetinės nepriklausomybės klausimus. Dėl jų verda didelės diskusijos, ypač dėl naujos atominės elektrinės. Kaip vertinate, ar Lietuva pasirinko teisingą kelią energetinės nepriklausomybės link?

– Mes tvirtai palaikome Lietuvos energetinės nepriklausomybės planus. Energetikos diversifikacija ir Lietuvos integracija į Europos energetikos rinką – racionalus ir tinkamas požiūris.

Jungtinės Valstijos turi savo energetinės nepriklausomybės strategiją, kuri vadinama "All of the Above". Čia irgi kalbama apie branduolinę energiją, Jungtinėse Valstijose mes irgi statome atomines elektrines, kad patenkintume augančius energijos poreikius.

Mums labai malonu, kad JAV bendrovė (bendra JAV ir Japonijos bendrovė "GE Hitachi" – red. past.) turi galimybę dalyvauti Lietuvos branduolinės elektrinės projekte, jeigu bus priimti tam tikri sprendimai. Tai leis JAV ir Japonijos technologijoms tapti Lietuvos elektrinės dalimi, užtikrinti aukštus saugumo standartus, skaidrumą, ekonominę naudą. Mums tai – labai svarbi galimybė.