Patarlė, kad geriausia pasitelkti vagį vagiui sugauti, tiksliai tinka apibūdinti padėčiai, kurią Sylvio Costa (Silviju Kosta), tinklalapio „Congresso em Foco“ įkūrėjas, vadina Brazilijos politinio gyvenimo „keista tikrove“.

D.Rousseff kaltinama neteisėtai naudojusi valstybės paskolas vartojimui skatinti ir nuslėpti prastai ekonomikos būklei per prezidentės perrinkimo kampaniją 2014 metais.

Ji argumentuoja, kad toks manipuliavimas biudžeto duomenimis buvo įprasta Brazilijos vyriausybės praktika ir daugių daugiausiai galėtų būti laikomas smulkiu nusižengimu, o ne apkaltos vertu nusikaltimu arba korupcijos incidentu.

Prezidentės veiksmai galbūt atrodo abejotini, bet tų, kas ją kaltina ir ketina teisti, reputacija dar prastesnė.

Pilietinės visuomenės organizacijos „Transparencia Brasil“ tyrimas atskleidžia, kad Senatas yra tikras nusikaltėlių muziejus: iš jo 81 nario 61 proc. yra kada nors teisti arba atsidūrę baudžiamojo tyrimo taikiklyje.

Tarp jiems iškeltų kaltinimų esama tiek rimtų (kaip antai dėl milijonų dolerių vagystės pagal milžinišką grobstymo schemą valstybinėje naftos įmonėje „Petrobras“), tiek absurdiškų (pavyzdžiui, senatorius Telmario Mota de Oliveira (Telmariju Mota di Oliveira) įtariamas dalyvavimas gaidžių kautynėse).

„Congresso em Foco“, nušviečiantis Kongreso darbą ir stebintis politikų nusižengimus, pažymi, kad 24 iš 81 yra iškeltos baudžiamosios bylos.

„Senatas yra sumažintas Brazilijos politikos portretas, – sakė S.Costa. – Mūsų politinė sistema visiškai supuvusi.“

Iki pat viršūnės

Senato prezidentas Renanas Calheirosas (Renanas Kaljeirusas), kuris bus atsakingas už apkaltos bylos organizavimą, patenka į tą 61 procentą.

Jis kaltinamas paėmęs milijonus dolerių kyšių ir kartu su dešimtimis kitų politikų bei iškilių verslo veikėjų dalyvavęs korupciniame tinkle, leidusiame išpumpuoti milijardus iš „Petrobras“.

Tačiau, kaip ir daugelis elito narių, R.Calheirosas visuomet meistriškai išsisukdavo.

2013 metais jis atlaikė skandalą, kai paaiškėjo, kad jis Karinių oro pajėgų lėktuvu nuskrido į šiaurinį Resifės miestą, kur jam buvo atliktas plaukų persodinimas. Politikas taip pat išbrido sausas iš vandens po to, kai buvo apkaltintas leidęs vienam lobistui apmokėti jo nesantuokinės dukros, kurios R.Calheirosas susilaukė su meiluže, išlaikymo išlaidas.

Dar vienas svarbus „muziejaus eksponatas“ – senatorius Aecio Nevesas (Aesiju Nevisas), opozicijos kandidatas, kurį D.Rousseff tik nedidele balsų persvara įveikė 2014 metais.

A.Nevesas ruošiasi tapti stipriu kandidatus per 2018 metų prezidento rinkimus, nors dabar atliekamas tyrimas dėl įtariamo jo kyšininkavimo. Senatorius taip pat kritikuojamas dėl jo šeimai priklausančios slaptos banko sąskaitos Lichtenšteine.

Dar vienas įdomus veikėjas – žilaplaukis Delcidio do Amaralis (Delsidiju du Amaralis) iki praeito lapkričio vadovavęs D.Rousseff Darbininkų partijos frakcijai Kongreso aukštuosiuose rūmuose. Jis įsiamžino istorijoje kaip pirmasis pareigas einantis Brazilijos senatorius, kuris buvo suimtas.

D.do Amaralis kaltinamas atlikęs svarbų vaidmenį „Petrobras“ korupciniame tinkle, taip pat esą organizavęs vieno kalinamo naftos magnato pabėgimą į Ispaniją, kad jis neduotų parodymų.

Vėliau D.do Amaralis pats tapo vienu iš pagrindinių liudininkų pagal susitarimą su prokurorais „Petrobras“ byloje. Senatorius davė parodymus prieš dešimtis savo buvusių bendrininkų, įskaitant D.Rousseff. Prokurorai dabar aiškinasi, ar prezidentė trukdė vykdyti teisingumą.

Juo toliau, juo blogiau

Kai atrodo, kad Brazilijos politinė krizė labiau paaštrėti jau nebegali – padėtis dar labiau pablogėja.

Tereikia pasidomėti, kas gali pakeisti nušalintą valstybės vadovę šalyje, kurioje bet kuriam išrinktam prezidentui, atrodo, gresia beveik neišvengiamas pavojus būti priverstam palikti postą.

Jeigu D.Rousseff bus nušalinta, jos įgaliojimus automatiškai perims viceprezidentas Michelis Temeras. Jeigu prezidentė būtų atstatydinta apkaltos būdu, jis ją pavaduotų iki kitų rinkimų 2018 metais.

Visgi M.Temeras yra apkaltintas D.do Amaralio „Petrobras“ byloje. Be to, San Paulo teismas šią savaitę faktiškai užkirto kelią jam kandidatuoti į renkamus postus aštuonerius metus dėl kampanijos finansavimo taisyklių pažeidimų.

Antras kandidatas po M.Temero yra Kongreso žemųjų rūmų pirmininkas Eduardo Cunha (Eduardu Kunja). Tikriau sakant, buvo iki praeito ketvirtadienio, kai Aukščiausiasis Teismas nušalino jį nuo pareigų dėl įtariamo trukdymo tirti numanomą E.Cunhos kyšininkavimą.

E.Cunhą įgaliojimus perėmė Waldiras Maranhao Cardoso (Valdiras Maranjaunas Kardozu)... Taip. W.Maranhao irgi yra kaltinamas dalyvavęs „Petrobras“ schemoje.

Tolesnis kandidatas pakeisti nušalintą lyderę – D.do Calheirosas, skandalų persekiojamas Senato pirmininkas.

Ar padėtis gali pagerėti? Pasak S.Costa, Aukščiausiojo Teismo sprendimas nušalinti atrodžiusį nepaskandinamą E.Cunhą yra svarbi gairė.

Kita vertus, net jeigu daug korumpuotų lyderių pakliūtų už grotų, likusius laisvėje gali guosti dar vieno senatoriaus – Fernando Colloro de Mello (Fernandu Koloro di Melu) – pavyzdys.

F.Colloras de Mello, senatoriaus sūnus, tapo Brazilijos prezidentu 1990 metais, bet 1992-aisiais buvo pašalintas iš posto surengus apkaltą dėl korupcijos. Buvusiam lyderiui taip pat buvo aštuoneriems metams uždrausta dirbti valstybės tarnyboje.

2006 metais F.Colloras de Mello buvo išrinktas į Senatą. Nors praeitais metais jis irgi buvo apkaltintas dėl dalyvavimo „Petrobras“ schemoje, taip pat patyrė pažeminimą, kai policija konfiskavo jo prabangius automobilius „Ferrari“, „Porsche“ ir „Lamborghini“. Šis senatorius tebedirba savo poste.

Ir jis bus tarp 81 įstatymo leidėjo, kurie balsuodami spręs dėl D.Rousseff likimo.