Už „zuikius“ – baudos

Danijos Esbjergo uosto DFDS „Scandic terminal“ vadovas Hansas Henrikas Norager teigė, kad jų linija iš Esbjergo į Imingemą patiria didelius nuostolius dėl pabėgėlių.

Už kiekvieną keltu atplaukusį „zuikį“ Anglijos tarnybos skiria po du tūkstančius svarų baudą. Papildomai laivybos kompanijai tenka prisiimti visas pabėgėlių išlaikymo išlaidas.

Pabėgėliai įsigudrina patekti ir į puspriekabes su kroviniais. Buvo atvejis, kai puspriekabėje su sausainiais pasislėpę išalkę azijiečiai atidarė keletą jų pakuočių. Anglijoje jų pirkėjas atsisakė priimti visą partiją sausainių. Nepavyko išsiaiškinti kaip pabėgėliai pateko į puspriekabes. Visos išlaidos dėl sugadinto krovinio teko jūros keltų linijos operatoriui.

Vien 2016 m. buvo užfiksuoti 75 atvejai, kai pabėgėliai nelegaliai keliavo iš Esbjergo į Imingemą.

Anot H.H.Norager, pradžioje pabėgėliai sugebėdavo patekti į terminalą, o po to į laivą. Sugriežtinus patikrą jiems į laivus įmanoma patekti tik kartu su kroviniu plombuotose puspriekabėse.

Saugantis nuo pabėgėlių atsakomybę prisiima vilkikų vairuotojai. Jie prieš kraunant krovinį į keltą pildo patvirtinimo formą apie tai, kad jų automobilyje ar puspriekabėje nėra svetimų. Prieš įvažiuojant į terminalą puspriekabės skanuojamos, jas pasirinktinai tikrina muitininkai.

Populiariausias krovinys – maistas

Danijos DFDS kompanija Esbjergo uoste nuomoja 60 ha teritoriją. Sutartis pasirašyta prieš 50 metų. Ji baigsis po penkerių metų. Esbjergo miesto administracija jūrų keltų terminalą norėtų iškeldinti kitur.

Per 50 m. būta įvairių pasikeitimų. Kažkada iš Esbjergo buvo net 11 linijų. Dabar liko trys – į Didžiosios Britanijos Imingemą, Norvegijos Stavangerį ir Olandijos Amsterdamą.

Esbjergo uoste yra du jūrų keltų operatoriai – DFDS „Scandic terminal“ ir „Esbierg Ro-Ro terminal“. DFDS „Scandic terminal“ Esbjerge priimami ir kitų laivybos kompanijų laivai. Kartais prie rampinių ro ro  krantinių švartuojasi ir specializuoti vėjo jėgainių gabenimo laivai.

DFDS „Scandic terminal“ dirba 68 darbuotojai. Terminalas per savaitę priima ir pakrauna 6 jūrų keltus. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) per savaitę aptarnauja 16 jūrų keltų, Didžiosios Britanijos uostas Imingemas – 45.

DFDS „Scandic terminal“ per metus krauna apie 105 tūkst. vienetų. Tai atitinka maždaug 2 mln. tonų krovinio. KLASCO per metus jūrų keltuose krauna apie 6 mln. tonų krovinių.

DFDS „Scandic terminal“ vadovas H.H.Norager didžiavosi, kad jie keltą krauna maždaug per 2-3 valandas. Imingeme tas procesas trunka apie 6 valandas.

„Pas mus viskas padaryta taip, kad būtų greitas laivo pakrovimas. Nėra jokių sandėlių, tik aikštelės. Keltą Esbjerge vienu metu krauna apie 10 trakų – specialių puspriekabių krovikų“, - aiškino H.H.Norager.

Apie 75 proc. keltų krovinių Esbjergo DFDS „Scandic terminal“ sudaro treileriai, 15 proc. – sunkvežimiai, apie 10 proc. – konteineriai. Taip pat kraunami automobiliai, įvairi žemės ūkio technika. Maždaug trečdalis visų per Esbjergą keliaujančių krovinių yra treileriuose arba konteineriuose su šaldymo įranga. Reiškia, kad iš Danijos į Didžiąją Britaniją keliauja daug maisto produktų.

Tarp Esbjergo ir Imingemo šiuo metu plaukioja 195 m ilgio DFDS krovininiai keltai „ARK Germania“, „ARK Dania“ ir 187 m ilgio „Fiona Seaways“. Jų kelionė tarp šių uostų tęsiasi nuo 18 iki 21 val.

Iš „Brexit“ laukia naudos

2015 m. DFDS uždarė krovinių ir keleivių liniją į Harvichą. Oficialiai pranešta, kad tai padaryta dėl sieros direktyvos, kuri padidino laivybos kaštus ir ši linija tapo nuostolinga. Joje plaukiojo laivas „Sirena Seaways“. 

Šis 2003 m. statytas laivas buvo parduotas ir šiuo metu plaukioja kaip Prancūzijos vėliavos laivas „Baie de Seine“ Lamanšo kanale tarp Didžiosios Britanijos Portsmuto ir Prancūzijos Le Havro uostų.

Bet kokie pokyčiai politiniame gyvenime ar laivyboje atsiliepia jūrų keltų linijoms. Kai 2002 m. buvo priimtas sprendimas uždrausti jūrų keltuose laisvą prekybą, ėmė mažėti keleivių. Kai kurias jūrų keltų linijas galutinai pribaigė populiarėjantys pigūs skrydžiai.

DFDS „Scandic terminal“ vadovas H.H.Norager mano, kad Didžiosios Britanijos atsiskyrimas nuo Europos Sąjungos („Brexit“) turės teigiamos įtakos jūrų keltų linijoms. Kai Didžioji Britanija taps ne ES šalimi jūrų keltuose vėl bus galima diegti laisvos prekybos parduotuves, kurios traukia žmones. Taip pat tikimasi, kad tarp Didžiosios Britanijos ir ES šalių po „Brexit“ brangs skrydžiai ir daugiau keleivių rinksis jūrų keltus.

H.H.Norager nemano, kad po „Brexit“ anglai mažiau pirks iš danų maisto produktų.