Vyriausybės ir saugumo tarnybų pareigūnai sugebėjo nustatyti šaltinį pagal mokslinių tyrimų rezultatus ir žvalgybos duomenis, praėjus kelioms dienoms po kovo 4-ąją įvykdyto buvusio šnipo Sergejaus Skripalio ir jo duktės Julijos apnuodijimo minėtame pietiniame Anglijos mieste, sakė saugumo šaltiniai.

Manoma, kad Britanijai buvo žinoma apie kompleksą Rusijoje, kuriame esą buvo pagaminta medžiaga, priskiriama prie Sovietų Sąjungoje sukurtų cheminių ginklų „Novičiok“ („Naujokas“) grupės, rašo „The Times“.

Laikraštis citavo šaltinį, sakiusį, kad praėjus kelioms dienoms po atakos, kai buvo surengtas Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo komiteto (COBRA), vyriausybė jau „gana gerai žinojo, kad labiausiai tikėtina, jog tai atkeliavo iš Rusijos“.

Saugumo šaltiniai netvirtino, kad medžiagos kilmė nustatyta 100 proc. patikimumu, bet sakė, kad dėl nervus paralyžiuojančios medžiagos šaltinio abejonių beveik nekyla. Jie taip pat sakė laikraščiui manantys, kad Rusija yra atlikusi bandymų, kad įsitikintų, ar „Novičiok“ gali būti panaudotas tiksliniams nužudymams.

Nesuteikė teisės dalyvauti bendrame tyrime

Rusija pareikalavo ketvirtadienį skubiai sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pasitarimą, tarptautinei cheminių ginklų priežiūros organizacijai atmetus Maskvos reikalavimą leisti jai kartu su Didžiąja Britanija tirti buvusio rusų dvigubo agento apnuodijimo skandalą.

Kremlius įnirtingai neigia esąs kaip nors susijęs su incidentu, per kurį, anot Britanijos, buvo panaudota kovinė nervus paralyžiuojanti medžiaga, sukurta Sovietų Sąjungoje.

Maskvos ir Vakarų šalių santykiams pasiekus naujas žemumas abi ginčo pusės išsiuntė po daugiau kaip 150 diplomatų, bet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino vadovautis „sveiku protu“.

Maskva ėmėsi veiksmų tarptautinėje arenoje ir trečiadienį inicijavo Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) vykdomosios tarybos posėdį, reikalaudama, kad dėl atakos Solsberyje būtų atliktas bendras Rusijos ir Jungtinės Karalystės tyrimas.

„Deja, nesugebėjome gauti dviejų trečdalių balsų, palaikančių šį sprendimą. Buvo reikalinga kvalifikuota dauguma“, – žurnalistams trečiadienį vakare sakė Rusijos ambasadorius prie OPCW Aleksandras Šulginas.

„Siūlytas dvigubas tyrimas, vadovaujamas Rusijos ir JK. OPCW generalinis direktorius turėjo būti tarpininkas“, – aiškino jis.

Tačiau Londonas šį „ydingą“ sumanymą atmetė.

„Nesutiksime su Rusijos reikalavimu atlikti bendrą tyrimą dėl atakos Solsberyje, nes JK, palaikoma daugelio kitų šalių, padarė išvadą, kad labai tikėtina, jog Rusijos valstybė atsakinga už šią ataką“, – sakė OPCW vykdomajai tarybai Britanijos cheminių ginklų ekspertas Johnas Foggo (Džonas Fogas).

Maskva paprašė, kad Niujorke ketvirtadienį 19 val. Grinvičo (23 val. Lietuvos) laiku būtų surengtas JT Saugumo Tarybos posėdis.

Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia sakė, kad per šį posėdį dėmesys bus sutelktas į Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May (Terezos Mei) laišką, kaltinantį Maskvą mėginimu įvykdyti nužudymą.

„Aptemdyti tiesą“

OPCW ekspertai jau yra apsilankę atakos vietoje Solsberyje ir paėmę mėginių – jie dabar analizuojami organizacijos būstinėje Hagoje ir keturiose kitose sertifikuotose laboratorijose. OPCW vadovas Ahmetas Uzumcu (Achmetas Iziumdžiu) sakė laukiantis rezultatų „iki ateinančios savaitės pradžios“.

Diplomatiniai šaltiniai sakė naujienų agentūrai AFP, kad šešios šalys balsavo už Rusijos pasiūlymą, 15 jam nepritarė, o dar 17 susilaikė. Tarp pastarųjų daugumą sudarė Neprisijungusiųjų šalių judėjimo (NAM) narės.

Britanija šiuos rezultatus gyrė.

„Absurdiško Rusijos pasiūlymo Hagoje tikslas buvo aiškus: žlugdyti tarptautinės cheminių ginklų priežiūros organizacijos nepriklausomą, nešališką darbą“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

Jis pridūrė, kad Maskvos pagrindinis tikslas buvo „aptemdyti tiesą ir klaidinti visuomenę“.

Europos Sąjungos vardu kalbėjęs Bulgarijos ambasadorius sakė, kad Bendrija „visiškai pasitiki JK tyrimu“.

Ambasadorius Krasimiras Kostovas sakė, kad ES sutinka su Britanijos „vertinimu, jog labai tikėtina, kad už tai atsakinga Rusijos Federacija ir kad jokio įtikinamo alternatyvaus paaiškinimo nėra“

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovas Sergejus Naryškinas trečiadienį kalbėdamas Maskvoje perspėjo, kad abi šalys turi dėti pastangas, kad įtampa tarp jų nepadidėtų iki pavojingo lygio, buvusio per Šaltąjį karą.

Kaltinimai, kad Maskva organizavo ataką Solsberyje yra „groteskiška provokacija... kurią grubiai sukurpė Didžiosios Britanijos ir JAV specialiosios tarnybos“, sakė jis.

Naujas šaltasis karas?

J. Foggo per OPCW posėdį sakė, kad Rusija vengia atsakyti į bet kokius Londono keliamus klausimus ir padarė virtinę „begėdiškų, absurdiškų“ pareiškimų.

„Rusijos atsisakymas priimti OPCW tyrimo rezultatus, jeigu jame nedalyvaus rusų ekspertai, rodo, kad Rusija... nerimauja, ką atskleis tie rezultatai“, – sakė ekspertas.

Tačiau Solsberyje panaudotą nervus paralyžiuojančią medžiagą tirianti Britanijos karinė Porton Dauno laboratorija antradienį pareiškė negalinti atsakyti, ar šio medžiagos kilmės šalis yra Rusija. Maskva šį pareiškimą gyrė kaip pagrindžiantį jos poziciją.

A. Šulginas nesutiko atsakyti, ar Rusija priimtų OPCW ekspertų rezultatus, bet pridūrė, kad bet koks tyrimas turi būti pagrįstas „100 procentų patikimais faktais“, o jo išvados turi būti „viešai paskelbtos“.

Rusija kaltino Vakarus siekiant sukurti naują Geležinę uždangą ir perspėjo, kad gali grįžti abipusė šaltojo karo izoliacija.

„Kova su neegzistuojančia vadinamąja Rusijos grėsme tapo tikra Vašingtono politikos idee fixe. Ji pasiekė tokį mastą ir įgijo tokių nevykusių bruožų, kad belieka kalbėti apie niūrių Šaltojo karo laikų sugrįžimą“, – teigė S. Naryškinas.

Maskva: JK negali ignoruoti „pagrįstų klausimų“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį ragino „atsakingai ir iš esmės“ ištirti buvusio rusų šnipo apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje ir sakė, kad Londonas negali ignoruoti Maskvos „pagrįstų klausimų“ dėl šio atvejo.

„Nebus įmanoma ignoruoti pagrįstų klausimų, kuriuos užduodame“, – sakė ministras prieš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, kuriame turi būti aptarta besiplečianti diplomatinė krizė tarp Rusijos ir Vakarų.

Maskva primygtinai reikalauja „atsakingai ir iš esmės“, pagal Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją ištirti S. Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje, pridūrė S. Lavrovas.

Pasak S. Lavrovo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad šalis yra pasirengusi „bendram darbui“, ir ragino situaciją ištirti „teisingai, pateikiant įrodymus“.

S. Lavrovas pakartojo, kad Rusija Britanijos atsisakymą leisti jai dalyvauti tyrime vertina kaip „pasityčiojimą iš tarptautinės teisės, diplomatinio etiketo ir elementaraus padorumo“.

Jis sakė, kad S. Skripalio byla yra „pretekstas – išgalvotas arba inscenizuotas – nepagrįstam diplomatų išvarymui“, tuo užsimindamas, kad Rusija teigia S. Skripalio apnuodijimą įvykus kitaip negu pranešė Londonas.

Maskva nori „nustatyti tiesą“, sakė S. Lavrovas.

Jis buvusio šnipo apnuodijimą susiejo su kitais įtarimais Rusijai – nuo kišimosi į JAV rinkimus iki Sirijos režimo, kurį remia rusų pajėgos, cheminių ginklų atakų – ir skundėsi, kad Maskvai reiškiami „nepagrįsti kaltinimai“.