Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsti nesutinkantis Briuselis savo kailiu patyrė, koks likimas gali laukti Lietuvos uždarius elektrinę.

Per posėdį dingo elektra

ES vadovams sugužėjus į viršūnių susitikimą Briuselyje, per vieną iš posėdžių vakar netikėtai dingo elektra. "Jau pusę valandos posėdžiaujame be šviesos ir be garso. Man labai patogu aiškinti, kaip atrodys Lietuva uždarius IAE", – pranešė Europos liaudies partijos vadovų susitikime dalyvaudamas konservatorius Andrius Kubilius.

Dieną prieš tai elektrinės klausimas buvo svarstomas per Lietuvos ministro pirmininko Gedimino Kirkilo ir kitų Baltijos regiono šalių vadovų susitikimą su Europos Komisijos pirmininku José Manueliu Barroso. Šis aiškiai leido suprasti, kad Lietuvos pastangos pratęsti IAE darbą yra bergždžios, ir siūlė kuo greičiau imtis įgyvendinti Baltijos šalių energetikos jungčių planą.

Briuselis siūlo planą

Europos Komisija sutinka vadovauti šiam planui, koordinuoti veiksmus jį įgyvendinant ir skirti papildomą finansavimą.

Pasak G.Kirkilo, sudarytas ir įgyvendintas Baltijos planas padarytų Lietuvos ir Lenkijos bei Lietuvos ir Švedijos elektros tiltus visos ES atsakomybe, o tai paspartintų projektų vykdymą ir padėtų juos geriau finansuoti.

Nors kalbama apie tokio plano parengimą ir vykdymą, Lietuva ir toliau laikosi pozicijos, kad 2010–2012 m. yra kritiniai, nes nėra trumpalaikių priemonių, kurios galėtų išspręsti Lietuvos energetinio saugumo klausimus.

Sunkios kompromisų paieškos

Vakar Briuselyje prasidėjusiame dviejų dienų ES viršūnių susitikime politikai svarsto finansų krizės, energetinio saugumo, aplinkosaugos ir santykių su Rusija problemas.
Rasti kompromisą šiais klausimais nelengva. 15 euro zonos šalių vadovai praėjusią savaitę nusprendė skirti šimtus milijardų eurų finansų sektoriui gelbėti. Tačiau kai kas baiminasi, kad tokios priemonės padidins likvidumą vienose šalyse, tačiau dėl to nukentės kitos valstybės.

Derybose dėl aplinkosaugos taip pat atsirado papildomos įtampos. ES anksčiau iškėlė tikslą iki 2020 m. 20 proc. sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį ir 20 proc. padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Anksčiau šiam planui priešinosi tik mažiau išsivysčiusios valstybės, bet dabartinė finansų krizė privertė daugiau šalių suabejoti jo realumu.

Derybos Ženevoje

ES vadovai per viršūnių susitikimą svarstys, ar pradėti derybas su Rusija dėl naujos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties. Šis sprendimas iš dalies priklausys nuo derybų dėl Kaukazo regiono saugumo ir stabilumo Ženevoje, kur prie vieno stalo vakar susėdo Gruzijos ir Rusijos delegatai.

Konsultacijos, kuriose taip pat dalyvauja Jungtinės Tautos, ES, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, visą dieną vyko už uždarų durų.

Maskva bandė įtikinti tarptautinę bendruomenę pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę ir neleisti Gruzijai ginkluotis.

Tbilisis reikalavo atšaukti šių dviejų respublikų pripažinimą nepriklausomomis ir išvesti Rusijos pajėgas iš Gruzijos teritorijos.

Nors Tbilisis prieštaravo, Pietų Osetijos ir Abchazijos atstovams buvo leista atvykti į Ženevą. Tačiau jie galės dalyvauti tik neformaliuose susitikimuose, o į plenarinius posėdžius patekti negalės.