Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė vienas šaltinis, oficialiai teisinė procedūra bus patvirtinta trečiadienį.

Pernai Vokietijos Federalinis konstitucinis teismas Karlsrūhėje atidėjo Europos Centrinio Banko (ECB) obligacijų pirkimo programos patvirtinimą Berlyno vyriausybėje, nors jai pritarė kiti Europos teismai.

Galiausiai Karlsrūhės teismas padarė išvadą, kad obligacijų pirkimas gali vykti, bet Briuselis teigia, kad ECB veiksmus reglamentuoja ES, o ne Vokietijos teisė, ir rengia bylą.

Europos Komisijai veiksmai prieš Vokietiją taip pat yra principo reikalas.

Komisija kelis kartus jau kritikavo tokias šalis kaip Lenkija, atsisakančias įgyvendinti Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimus, ir nori ES finansavimą susieti su pagarba ES teisinei tvarkai.

Sprendimo projekte, kurį matė naujienų agentūra AFP, sakoma, kad „Europos Komisija nusprendė inicijuoti pažeidimo procedūrą prieš Vokietiją, nusiųsdama oficialaus pranešimo laišką šioje byloje“.

Pažeidimo procedūra susideda iš kelių etapų ir gali nulemti šio klausimo persiuntimą Europos Teisingumo Teismui.

Pranešime primenama, jog 2020 metų gegužės 5 dieną Vokietijos teismas nusprendė, kad ECB Viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programa (PSPP) pažeidžiami Vokietijos įstatymai, ir nurodė programą sustabdyti.

Briuseliui šis sprendimas „kelia rimtą susirūpinimą“ dėl Vokietijos pagarbos „bendriems autonomijos, viršenybės, veiksmingumo ir Sąjungos teisės vienodo taikymo principams“.

Ginčas dėl anglių kasyklos

Šis nuosprendis yra „pavojingas precedentas Sąjungos teisei,... paties Vokietijos konstitucinio teismo praktikai ir kitų šalių narių aukščiausiesiems bei konstituciniams teismams ir tribunolams“.

Daug kas Vokietijoje nepritaria ECB obligacijų pirkimui ir sako, kad pinigų kiekio didinimas siekiant padėti ES ekonomikai Vokietijoje paveiks santaupų turėtojus – infliacija ir mažesnėmis palūkanų normomis.

Bandymai pasinaudojant Vokietijos teismais tai sustabdyti kol kas buvo nesėkmingi, bet Briuselis labai nori uždaryti šį puolimo kelią patvirtindamas ETT galutiniu arbitru.

Atskirai Briuselis svarsto, ar imtis veiksmų prieš kitas pažeidimais įtariamas ES valstybes, tarp jų Lenkiją, praėjusį mėnesį paprasčiausiai atsisakiusią vykdyti ETT nurodymą uždaryti vieną anglių kasyklą.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sveikino ginčijamą Vokietijos sprendimą. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas taip pat siekė išmėginti ES teisės ribas.

Buvusiai ES narei Jungtinei Karalystei pasitraukimas iš ETT jurisdikcijos buvo svarbus klausimas nusprendžiant išstoti iš bloko.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė politiškai niekada neginčijo ES teisės viršenybės, bet Karlsrūhės teismas dažnai trukdo Briuselio planams.