Europos Komisija naujausią informaciją pateikė per susitikimą su 27 bloko šalių ambasadoriais.

Reaguodama į Rusijos invaziją, praėjusių metų birželį ES suteikė Ukrainai kandidatės statusą – tai buvo didelę simbolinę reikšmę turintis žingsnis.

EK Kyjivui nustatė septynis kriterijus, laikomus stojimo derybų pradžios sąlygomis. Tarp jų yra kovos su plačiai paplitusia korupcija stiprinimas ir teismų reformos.

ES diplomatai teigė, kad kol kas įvykdytos dvi sąlygos, susijusios su politinės įtakos žiniasklaidai mažinimu ir teismų sistemos reformomis. Pasak jų, dėl kitų penkių kriterijų Ukraina padarė tam tikrą pažangą.

Planuojama, kad spalį EK pateiks išsamesnį Ukrainos pažangos vertinimą ir nuomonę, ar pradėti derybas dėl narystės.

Kyjivas derybas pradėti siekia dar šiais metais ir tvirtina, kad tuo pat metu, kai kovoja su Maskvos pajėgomis, daro ir didelius žingsnius į priekį.

Stojimo deryboms pradėti reikia visų 27 valstybių narių pritarimo.

Tai vis dar yra tik pradinis etapas, todėl Kyjivo greičiausiai laukia ne vieni metai kruopščių reformų, kol bus įvykdyti griežti ES reikalavimai.

Kyjivo siekį prisijungti prie bloko tvirtai remia tokios valstybės kaip Lenkija ir Baltijos šalys, tačiau tokios narės kaip Vokietija ir Nyderlandai nenori skubinti proceso.

„Pagrindinės kliūtys Ukrainai yra konstitucinio teismo reforma ir „tvarūs rezultatai“ kovos su korupcija ir deoligarchizacijos srityse“, – sakė vienas ES diplomatas.

„Galima kelti klausimą, ar per keturių mėnesių laikotarpį bus galima pasiekti tvarių rezultatų, jei jų nėra dabar“, – pridūrė jis.

Tuo pačiu metu kaip ir Ukrainai kandidatės statusas taip pat buvo suteiktas jos kaimynei, buvusiai sovietinei respublikai Moldovai.

Diplomatų teigimu, Komisija pranešė, jog Moldova įvykdė tris iš devynių sąlygų, nustatytų siekiant pradėti derybas dėl narystės.

Diplomatai nurodė, kad Sakartvelas, kuris praėjusiais metais taip pat pateikė paraišką įstoti į ES, įvykdė tris iš 12 kriterijų, nustatytų kandidatės statusui gauti.