Europos Komisija (EK) trečiadienį pasiūlė Graikijai suteikti 7 mlrd. eurų trijų mėnesių trumpalaikę paskolą iš Europos Sąjungos (ES) krizės fondo, kol bus pritarta naujai finansinės pagalbos išmokai, nors britai ir vokiečiai šiai idėjai nepritaria.

Belaukiant pirmadienį priimtos finansinės pagalbos sutarties patvirtinimo Atėnams karštligiškai reikia lėšų kelioms neišvengiamoms įmokoms, tarp kurių yra 4,2 mlrd. eurų įmoka Europos centriniam bankui (ECB) pirmadienį.

Skelbdamas apie šį planą EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, atsakingas už euro ir socialinio dialogo klausimus, pareiškė, kad Briuselis bando atsižvelgti į tokių Bendrijos narių kaip Britanija, kurios nėra euro zonos narės, interesus.

„Neturint geresnio sprendimo, Europos Komisija pasiūlė Tarybai suteikti trumpalaikę būtiną pagalbą Graikijai per Europos finansinės stabilizacijos mechanizmą (EFSM)“, – sakė V.Dombrovskis.

EFSM yra pagalbos fondas, suformuotas 2010 metais, kai Graikija gavo pirmą finansinę pagalbą, tačiau į įeina visos 28 ES narės, ne tik 19 euro zonai priklausančių valstybių, todėl jo panaudojimas yra vertinamas prieštaringai.

Buvęs Latvijos ministras pirmininkas V.Dombrovskis pridūrė, kad „sprendimas nėra lengvas; mes stengiamės atsižvelgti į euro zonai nepriklausančių šalių interesus, kad jos turėtų pakankamai garantijų, apsaugančių nuo bet kokių neigiamų finansinių pasekmių“.

Oficialiai paskola suteikiama trims mėnesiams, tačiau ES pareigūnai išreiškė viltį, kad jos reikės tik iki rugpjūčio 17 dienos, kai Graikija turėtų gauti naują finansinės pagalbos išmoką, jei tik Atėnai trečiadienį pritars naujoms taupymo priemonėms.

Britanija nešelps euro zonos

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) primygtinai tvirtina, kad jo šalis neprisiims atsakomybės dėl Graikijos šelpimo, atsiliepdamas į finansų ministro George Osborne'o (Džordžo Osborno) komentarus, esą priimtas planas yra „visiškai netinkamas startui“.

„Ne Britanija turi šelpti euro zonos šalis, ir mes to nedarysime“, – pasakė D.Cameronas parlamente.

Tačiau esama ir kompromiso ženklų – vienas britų pareigūnas sakė, kad Londonas pasirengęs būti „konstruktyvus“, nes sunerimusios euro neįsivedusios šalys, kaip Danija, Švedija, Čekija, visos rizikuoja finansiškai.

„Kol britų mokesčių mokėtojai yra apsaugoti, mes norėtume pažiūrėti, kokie gali būti variantai, kadangi kalbama apie trumpalaikį Graikijos finansavimą“, – sakė vienas pareigūnas, prašęs neminėto jo pavardės.

Tuo tarpu kitas ES diplomatas perspėjo, kad ši priemonė turi būti išspręsta ramiai ambasadorių lygmeniu, kad nereikėtų šaukti visų ES šalių ministrų pasitarimo, nes kai kurie pikti pareigūnai „gali sukelti triukšmo“.

Net jeigu Britanija balsuotų prieš, ES balsavimo taisyklėse numatyta, kad bet kuriam sprendimui dėl šio fondo panaudojimo būtinas svertinės daugumos pritarimas. Vadinasi, Londonas turėtų įkalbėti dar ir kitas šalis, jei norėtų blokuoti tokį sprendimą.

Karingasis Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) suabejojo dėl „ne itin konstruktyvaus“ Europos Komisijos plano, bet nežinoma, kaip Berlynas balsuotų šiuo klausimu.

Pasak ES diplomatų, Komisijoje dabar vyksta diskusijos, ieškoma būdų, kaip „įtikinti“ euro zonai nepriklausančias valstybes, kad bet kurie iš ES biudžeto panaudoti pinigai bus sugrąžinti.

Trumpalaikio finansavimo reikšmė yra didžiulė, nes, jeigu Graikija pirmadienį praleis mokėjimą Europos centriniam bankui, ši Frankfurte registruota kreditavimo įstaiga sumažins skubią likvidumo pagalbą Atėnams, kurių bankų sistema tuomet patirtų kolapsą.