Čekija ir dar šešios valstybės – Lenkija, Vengrija, Slovakija, Bulgarija, Rumunija ir Slovėnija – gegužės 19 d. pasirašė bendrą kreipimąsi į Europos Komisiją, ragindamos parengti naujas taisykles, kurios Europos Sąjungos mastu apribotų mažmeninių prekybos tinklų vyraujančią ūkinę galią rinkoje, praneša LRT Radijas apžvelgdamas Čekijos verslo naujienas.

Pasak Bratislavoje posėdžiavusių minėtų valstybių žemės ūkio ministrų, tinklai piktnaudžiauja savo nepagrįstai galinga įtaka rinkoje, įgalina juos taikyti itin dideles prekybos maržas bei versti tiekėjus parduoti savo produktus už nepriimtinai žemas kainas.

Čekijos ministras pateikė vieną Europos Komisiją galintį sudominti pavyzdį: sąjunginės žemės ūkio politikos srityje smulkūs bei vidutiniai verslininkai remiami biudžeto lėšomis, kurias paskui esą „nesąžiningais ir neetiškais metodais“ susišluoja mažmeninės prekybos tinklai. Pirmųjų Europos Komisijos išvadų kreipimosi autoriai laukia iki metų pabaigos.

Siekis išjudinti ūkį nebuvo utopija

„Neįtikėtina“ arba „teigiamas šokas“ – tokiomis antraštėmis vietos ir Europos spauda pasitiko žinią apie Čekijos ūkio augimą: palyginti su pernykščiais rodikliais, šalies ūkio augimo pagreitis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 3,9 proc. – tai trigubai daugiau nei praėjusių metų pabaigoje.

Europos Sąjungos mastu pagal ūkio augimo tempą Čekija atsidūrė antroje vietoje po Rumunijos lyginant metų duomenis, o ketvirčių kategorijoje Čekija šiuo metu pirmauja.

Ekonomistai pabrėžia porą išvadų. Pirma – Čekijai lygiai šešerius metus truko pasivyti ir pralenkti savo palankiausius rodiklius iš laikotarpio prieš krizę 2008 m. Antra – kaip reta, šalies ūkį tempia ne vien automobilių pramonė bei žaliavų perdirbimas, bet ir statybų pramonė bei rinkos paslaugos.

Komerciniai bankai, iki šiol prognozavę geriausiu atveju 1,5 proc. šių metų ūkio augimą, dabar kalba apie tikėtinus 3 proc. ir daugiau. Mėnesio viduryje paskelbti duomenys žaibiškai pabrangino kroną, tačiau Čekijos centrinis bankas tebesilaiko politikos neleisti šalies valiutai pralaužti 27 kronų už eurą lubų.

Daugiau nei prieš metus sąmoningai atpiginęs kroną Centrinis bankas tapo nuožmios kritikos taikiniu. Dabar atsainiai ir kol kas atsargiai pastebima, kad tuometinis jo tikslas – išjudinti Čekijos ūkį – galbūt nebuvo utopija.

Smarkiai mažėja nedarbas

Sykiu su įsibėgėjančiu ūkiu balandžio statistika parodė, kad nedarbas Čekijoje smuktelėjo 5 proc. ir siekia 6,7 proc. 11 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje po ilgos pertraukos bedarbių skaičius smuko žemiau 0,5 mln. Vidutiniškai vienai laisvai darbo vietai tenka beveik šeši kandidatai. Paklausiausi – krovininių automobilių, autobusų ir tramvajų vairuotojai, kalviai, mašinų operatoriai bei sargai.

Mažiausias nedarbas – tradiciškai sostinėje Prahoje. Praėjusių metų pabaigoje užfiksuotas rekordas – čia nedarbo lygis tesiekė 2,5 proc. Čekijos sostinė pagal šį rodiklį drauge su Vokietijos Aukštutine Bavarija, t. y. Miuncheno apylinkėmis, atsidūrė pirmoje vietoje ES mastu.

Galima palyginti: „Eurostat“ duomenimis, didžiausias nedarbo lygmuo ES pietuose, Graikijos ir Ispanijos regionuose, iš kurių paskutinė vieta teko Ispanijos Andalūzijai – ten nedarbas siekia beveik 35 proc.

Įsibėgėja prekyba

Auganti ekonomika, smunkantis nedarbas bei vos vos ūgtelėjusios algos laikomos pagrindinėmis prekybos įsibėgėjimo priežastimis. Prekybos tinklų pajamos Čekijoje kovą pasiekė didžiausią augimo lygį per paskutinius septynerius metus – 5,9 proc., palyginti su tuo pat praėjusių metų laikotarpiu.

Didžiausiu pardavimo rodiklių varikliu lieka elektronikos prekės bei tebeaugantis prekybos internete bumas – virtualios parduotuvių bei siuntėjų paslaugų įplaukos, palyginti su 2014 m.  ūgtelėjo 28 proc.

Pagal „Laimės pojūčio indeksą“ Čekija – pirmaujanti pokomunistinė šalis

Jungtinių Tautų užsakymu bendrovė „Sustainable Development Solutions Network“ ištyrė ūkio, pajamų, sveikatos apsaugos, turto, socialinės politikos, fizinės bei psichologinės sveikatos, turizmo, labdaringumo, saugumo, gyvenimo perspektyvos pojūčių bei daug kitų rodiklių 158 pasaulio valstybėse ir sudarė vadinamąjį „Laimės pojūčio indeksą“ , paskelbtą balandžio pabaigoje.

Pasak autorių ir užsakovų, jis tampa vis populiaresniu socialinės pažangos matu. Jame pirmauja Skandinavija, Šiaurės Amerika, Australija ir Naujoji Zelandija. Visų priešakyje atsidūrė Šveicarija, po jos pirmajame dešimtuke – Islandija, Danija, Norvegija, Kanada, Suomija, Olandija, Švedija, Naujoji Zelandija ir Australija.

JAV atsidūrė 15 vietoje, Didžioji Britanija – 21, Vokietija – 26, Prancūzija – 29. Iš pokomunistinių šalių pirmauja Čekija, kuriai teko 31 vieta. Toje pačioje kategorijoje arčiausiai jos – kaimynė Slovakija (45 vieta), toliau – Slovėnija ir Lietuva (55 ir 56 vietos), Lenkija liko 60, Rusija – 64, Estija – 73, Latvija – 89, Vengrija – 104, o Ukraina – 111. Paskutinės trys – Sirija, Burundis ir Togas.

Tarp pokomunistinių šalių pirmauja ir pagal „Piliečio pasų indeksą“

Tarptautinė finansinių konsultacijų bendrovė „Arton Capital“ sudarė  vadinamąjį „Piliečio pasų indeksą“, kuris rūšiuoja valstybių pasus pagal jų galią, kitaip tariant, pagal skaičių užsienio šalių, į kurias konkrečios valstybės paso savininkas gali keliauti be vizos arba ją gauti atvykęs.

Pirmoje vietoje atsidūrė JAV ir Didžiosios Britanijos pasai, su kuriais galima be vizų keliauti į 147 pasaulio šalis. Antroje – Prancūzijos, Vokietijos ir Pietų Korėjos pasai, trečioje – Italijos ir Švedijos.

Daugiausia gyventojų turinčios Kinijos pasas leidžia be apribojimų įvažiuoti į 74 šalis, ji – 45 vietoje, o Rusijos – į 98 šalis, ji – 35 vietoje. Iš pokomunistinių šalių pirmauja Čekija ir Vengrija, kurios kartu su Austrija atsidūrė 9 vietoje, nes jų pasai leidžia įvažiuoti i 138 šalis. 10 vieta atiteko Slovakijai ir Lenkijai. Estija ir Latvija užėmė 13 vietą su bevize teise į 134 šalis, o Lietuva – 14 su teise į 132 valstybes.

Paskutinėje, 80 vietoje, tokios valstybės arba teritorijos, kaip Birma, Pietų Sudanas arba Palestiniečių savivalda, kurių pasai „įleidžia“ tik į 28 šalis.