Nors visos ligšiolinės Čekijos vyriausybės stengėsi kovoti su juodąja rinka, šešėline ekonomika ir nelegaliais imigrantais, visuotinai žinoma, kad, pavyzdžiui, Čekijos statybose didelę dalį darbininkų sudaro uždarbio siekiantys imigrantai, kurių dauguma – slovakai bei buvusių tarybinių respublikų piliečiai. Tarp šių vyrauja ukrainiečiai, sudarantys vieną iš trijų gausiausių imigrantų kategorijų Čekijoje.
Prahos Karolio universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto atliktas tyrimas parodė, kad net trys penktadaliai namų darbininkių, auklių ar valytojų, talkinančių namuose, yra atvykėlės iš Ukrainos, dešimtadalis – iš Filipinų. Du penktadaliai visų jų dirba be jokios sutarties. Dauguma susiduria su neapmokamais viršvalandžiais, sunkumais išsiderėti laisvų dienų. Du trečdaliai jų turi vidurinį, o trečdalis – aukštąjį išsilavinimą. Dauguma šių moterų darbo užsienyje ieškoti nusprendė pačios, o Čekiją pasirinko dėl aukštesnės sveikatos apsaugos, pajamų lygio ir asmeninio saugumo.
Naujas mokesčių surinkimo mechanizmas
Subalansuotas biudžetas iki 2017 m. – tokį užmojį pareiškė Čekijos vicepremjeras ir finansų ministras Andrejus Babišas. Turint omenyje, kad dabartinis premjero Bohuslavo Sobotkos socdemų, A. Babišo neapibrėžtos politinės pakraipos partijos ir krikdemų kabinetas įsipareigojo nedidinti mokesčių ir kol kas pažadą tesi, ministras kalba apie du svertus, kurie įgalina siekti užmačios. Tie svertai – po kelerių sąstingio metų vėl įsibėgėjantis Čekijos ūkio augimas bei pagerintas mokesčių surinkimas.
A. Babišas žiniasklaidai užsiminė, kad įkvėpimo pasisėmė Kroatijoje, kur įvestas elektroninis pajamų registras, įgalinsiantis mokesčių inspekciją įmonių įplaukas stebėti realiu laiku. A. Babišo žodžiais, jei inspektoriai mato, kad kuris nors alaus baras sekmadienį vakare kason neįdeda nė kronos, gali drąsiai siųsti tikrintojus, nes akivaizdu, kad pajamos slepiamos.
Čekijos finansų ministras pabrėžė, kad subalansuoto biudžeto planas gali nepavykti – tai priklausysią ne tik nuo mokesčių surinkimo ir ūkio augimo, bet svarbiausia – nuo valstybės išlaidų. Kol kas kitais metais numatomas beveik 13 mlrd. litų deficitas. Vyriausybė planuoja valstybės tarnautojams algas kilstelėti 3,5 proc., pensijas – 25 litais ir smarkiai padidinti valstybės investicijas į tokias atšakas, kaip greitkelių statybos ir remontas. Tai 180 laipsnių posūkis šalin nuo buvusio dešiniojo kabineto politikos, kuris investavimą buvo beveik visiškai sustabdęs ir tokias sritis, kaip statybos, įstūmęs stagnacijon.
Žadama daug lengvatų
Nors dešinė Čekijos opozicija kritikuoja dabartinę vyriausybę už išlaidumą, šiuo požiūriu B. Sobotkos kabinetui toli iki kaimyninės Slovakijos. Ten kairiosios pakraipos vyriausybė, vadovaujama Roberto Fico, kuris gluminančiai pralaimėjo prezidento rinkimus pavasarį, nusprendė atsigriebti. R. Ficas savo partijos suvažiavime tiesiai šviesiai pareiškė, kad rinkėjai balsuoja ne už valstybės finansų konsolidaciją, o už tai, ką jaučia savo kailiu.
R. Ficas jų kailiui žada vadinamąjį pozityvųjį paketą, kurį sudaro 15 priemonių, kaip antai, minimalios algos kilstelėjimas, mokesčių sumažinimas tiems, kurių pajamos žemos arba vidutinės, dujų atpiginimas privatiems vartotojams, nemokami geležinkelio bilietai moksleiviams, studentams ir pensininkams, o darban važiuojantiesiems – bilietai už pusę kainos.
Anot finansų ministro Peterio Kažimiro, šie ir kiti užmojai valstybei kainuos 250 mln. eurų, bet jis vis tiek tikisi mažinti biudžeto deficitą. Euras Slovakijoje įvestas 2009 m., bet nuo tada tik pernai šalies deficitą pavyko pasprausti po 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) riba, kaip reikalauja Europos Sąjungos taisyklės.
NT kainos – didžiausios Vidurio Europoje
Tarptautinės auditorių ir ekonominių tyrimų agentūros „Deloitte“ duomenimis, Čekijoje naujos statybos nekilnojamasis gyvenamasis turtas brangiausias visoje Vidurio Europoje. Kvadratinis metras čia kainuoja vidutiniškai 4 100 litų. Tačiau pabrėžtina, kad sostinėje Prahoje – daugiau nei du kartus tiek.
Pigiausi butai Vidurio Europoje – Vengrijoje, jie ten kainuoja beveik 1 tūkst. litų pigiau. Apskaičiuota, kad butai Prahoje kainomis smarkiai lenkia beveik visas kaimynines valstybes. Varšuvoje, „Deloitte“ duomenimis, kvadratinis metras vidutiniškai siekia 6 tūkst. litų, o tai bemaž 2 tūkst. mažiau nei Čekijos sostinėje.
Nekilnojamasis turtas brangiausias Londone (vidutiniškai 35 tūkst. litų už kvadratinį metrą) ir Paryžiuje (28 tūkst. litų), pigiausias – Budapešte (4 tūkst. litų už kvadratinį metrą). Panašios kainos ir Lisabonoje. Čekai už 70 kvadratinių metrų butą turėtų pakloti septynerių metų algą, pusmečiu ilgiau taupytų vengrai ar lenkai, nors ten pigiau. Danijoje, atvirkščiai, prireiktų vos dvejų metų algos, nors kainos ten didesnės. O Izraelyje taupyti tektų net 12 metų.
