18 šalių, įskaitant Kanadą, Vokietiją ir Portugaliją, iki 2024-ųjų birželio iš viso surinko apie 1,8 mlrd. dolerių (1,66 mlrd. eurų), už kuriuos iš ne Europos tiekėjų nupirko 155 milimetrų sviedinių Ukrainai, nuo 2022-ųjų vasario kovojančiai su Rusijos invazija.

Pirmoji siunta buvo išsiųsta praėjusių metų birželį.

„Pagal Čekijos iniciatyvą buvo nupirkta 500 tūkst. 155 milimetrų kalibro artilerijos sviedinių“, – žurnalistams sakė P. Fiala.

Jis sakė, kad Čekija, Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė, kurioje gyvena 10,9 mln. žmonių, tarpininkavo tiekiant iš viso apie 1,5 mln. šovinių 2024-aisiais.

Jis pridūrė, kad Praha ir toliau siunčia Ukrainai dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių per mėnesį.

Ši amunicijos akcija iš dalies kompensuoja tai, kad ES neįvykdė savo pažado iki šių metų kovo pabaigos Ukrainai suteikti milijoną artilerijos šaudmenų. Pažado įvykdyti nepavyko dėl ribotų gamybos pajėgumų.

Ukrainos Vakarų sąjungininkės konkuruoja su Rusija dėl šaudmenų pirkimo ne Europos rinkose.

Čekų gynybos ministrė Jana Černochova teigė, kad Prahai reikia pakankamos partnerių finansinės paramos, kad galėtų tęsti tiekimą, ir išskyrė Kanadą, Daniją ir Nyderlandus kaip ypač dosnius donorus.

P. Fiala teigė, kad Vakarų šalys taip pat turėtų panaudoti po invazijos įšaldytą Rusijos turtą karinės įrangos tiekimui Ukrainai finansuoti.

Nuo 2022 metų, kai Kremlius pradėjo invaziją į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 235 mlrd. dolerių (224 mlrd. eurų) Rusijos centrinio banko lėšų – didžiąją dalį visame pasaulyje imobilizuoto Rusijos turto.