Nesuinteresuoti chaosu
Prieš turnyrą Meksika mobilizavo saugumo pajėgas: dislokuota apie 100 tūkst. uniformuotų pareigūnų, oro erdvės stebėjimo sistemos, antidroninė apsauga, pasitelkti tarnybiniai šunys, kameros ir metalo detektoriai. Prezidentė Claudia Sheinbaum ir FIFA vadovas Gianni Infantino sutartinai kartoja: sirgaliams „nėra jokios rizikos“. Tačiau įdomiausia yra ne pati saugumo retorika, o paradoksas, slypintis už jos: patys karteliai greičiausiai taip pat nenori, kad čempionatą lydėtų smurtas.
Tai daug pasako apie šiuolaikinį Meksikos organizuotą nusikalstamumą. Karteliai seniai neužsiima vien prekyba narkotikais. Jie panašūs į ekonomines struktūras, kurioms stabilumas dažnai yra naudingesnis nei chaosas.
Pasaulio futbolo čempionatas – tai šimtai tūkstančių turistų, milžiniški pinigų srautai ir naujos nelegalios rinkos. Kuo daugiau lankytojų atvyksta ir kuo daugiau pinigų išleidžiama, tuo daugiau galimybių atsiranda pačioms nusikalstamoms grupuotėms.
Koahuilos autonominio universiteto saugumo ekspertas Víctoras Valdésas mini ne vieną sritį, kurioje karteliai tikisi pasipelnyti: bilietų klastotės, narkotikų prekyba stadionuose ir viešbučiuose, prekyba žmonėmis, nelegalios sporto lažybos, prekeivių ir turizmo verslo atstovų reketas. Nė viena šių veiklų nereikalauja smurto prieš turistus – priešingai, atviras smurtas kenktų pačiam verslui. Todėl fizinė grėsmė sirgaliams vertinama kaip santykinai maža.
Savaime suprantama, saugumu rūpinsis ir oficialus valstybės saugumo aparatas. Meksikos saugumo ministras Omaras García Harfuchas metus kartu su FIFA rengė planą „Kukulkán“, pagal kurį aplink tris čempionato arenas budės kariuomenė ir policija. Bus saugomi ne tik stadionai, bet ir oro uostai, viešbučiai, sirgalių zonos ir treniruočių bazės.
Smurtas, kurio nemato kameros
Tačiau čempionato užribiuose situacija anaiptol ne tokia džiugi. Sausį Gvanachuato valstijoje regioninės futbolo lygos pusfinalio pabaigoje trys visureigiai įvažiavo į aikštės teritoriją. Iš jų išlipę ginkluoti vyrai be žodžių pradėjo šaudyti į žaidėjus, jų draugus ir šeimos narius. Paleista daugiau nei šimtas šūvių, žuvo vienuolika žmonių. Vėliau paaiškėjo, kad tarp aukų buvo ir kartelio „Cártel Jalisco Nueva Generación“ (CJNG) apsaugininkai, o užpuolikai priklausė konkuruojančiam karteliui „Cártel Santa Rosa de Lima“.
Šios žudynės nebuvo atsitiktinės. Daugelis regiono komandų jau anksčiau buvo sulaukusios reikalavimų mokėti reketo mokesčius – iki 50 tūkst. pesų per mėnesį. Dalis komandų dėl to apskritai atsisakė žaisti. Užpulta komanda mokėti nesutiko.
Meksikoje futbolas ir kriminalinio pasaulio atstovai persipynę jau daugiau nei du dešimtmečius. Dar prieš 25 metus Chuareso kartelio narys Tirso „El Futbolista“ Martínezas per statytinius buvo įsigijęs futbolo klubus, kad jais prisidengęs galėtų plauti pinigus. FTB jo veiklą demaskavo tik 2004 m., o jis pats buvo suimtas tik 2014 m. ir JAV nuteistas kalėti septynerius metus. Panašiomis schemomis naudojosi ir Kolumbijos Kalio kartelis.
Pasak pinigų plovimo eksperto Edgardo Buscaglia iš Kolumbijos universiteto, futbolo klubų veikla labai silpnai reguliuojama, jų finansai praktiškai nekontroliuojami. Tai pavertė futbolą idealia terpe nelegaliems pinigams legalizuoti.
2008 m. per draugiškas rungtynes saugumo pajėgos šturmavo „Mapaches de Nueva Italia“ stadioną ir tribūnose sulaikė aukšto rango „La Familia Michoacana“ narį, naudojusį klubą kaip priedangą narkotikų verslui.
2018 m. antrosios lygos klubas „Dorados de Culiacán“ iš Sinaloa kartelio tvirtovės treneriu pasamdė Diego Maradoną. „Los Angeles Times“ tyrimas vėliau atskleidė jo agento ryšius su narkotikų mafija ir „pogrindžio rėmėjus“, finansavusius šį sandorį. Po devynių mėnesių sutartis su D. Maradona baigėsi, klubas taip ir liko žaisti antrojoje lygoje.
Nuo kartelių kenčia ir patys futbolininkai. 2018 m. dingo, o vėliau buvo rastas negyvas Selajos puolėjas Óscaras „Boru“ Granadosas – manyta, kad jis atsisakė bendradarbiauti su nusikaltėliais. 2024 m. spalį Morelo valstijoje, greičiausiai dėl reketo, buvo pagrobti keli treneriai ir jaunieji žaidėjai. 2026 m. vasarį trys „Héroes de Zaci“ žaidėjai buvo pagrobti ir kankinami, nes atsisakė klastoti rungtynių rezultatą. Nusikaltėliai jiems siūlė pinigų už tai, kad komanda įmuštų bent tris įvarčius. Žaidėjams atsisakius, kartelio nariai prarado dideles sumas nelegaliose lažybose ir bandė nuostolius susigrąžinti reketuodami.
Organizuotas nusikalstamumas daugelyje regionų yra glaudžiai susijęs su valstybės struktūromis.
Nepripažįsta ribų
Norint suprasti, kodėl Pasaulio futbolo čempionato saugumas yra tik siaura bendros problemos dalis, reikia suvokti kartelių verslo mastą. Saugumo ekspertas Falko Ernstas, daugiau nei penkiolika metų tyrinėjantis Meksikos organizuotą nusikalstamumą, tai apibūdina paprastai: pagrindinis kartelių produktas yra smurtas. Ateini su savo žmonėmis, paaiškini verslininkams, kad geriau mokėti – ir uždirbi.
Karteliai seniai neapsiriboja vien narkotikų kontrabanda. Jie kontroliuoja ištisų regionų ekonomiką: reketuoja avokadų, laimų, uogų, ananasų, tabako ir papajų prekybą, monopolizuoja rinkas grasinimais ir smurtu.
Per COVID-19 pandemiją vienas kriminalinis lyderis monopolizavo dezinfekcijai naudojamo izopropilo alkoholio rinką tiesiog pagrasinęs konkurentams. Gėrimų pardavėjai kai kuriuose regionuose priversti mokėti 20 proc. antkainį nuo parduodamos kokakolos – skirtumas keliauja karteliams. Kol šalyje vyrauja sisteminis nebaudžiamumas, toks modelis praktiškai neturi augimo ribų.
Didžiausią grėsmę šiuo metu kelia nusikalstama organizacija CJNG. JAV Valstybės departamentas Chalisko valstiją, kurioje yra viena čempionato arenų – Gvadalacharos stadionas, – įvertino trečiuoju, griežčiausiu kelionių pavojaus lygiu.
CJNG modelis remiasi agresyvia vidine konkurencija: kai kuriuose Gvadalacharos rajonuose veikia net penkios jaunimo grupuotės, kurios pardavinėjo kartelio tiekiamus narkotikus. Grupuotės skatinamos konkuruoti tarpusavyje. Būtent ši sistema paaiškina ir didelį smurto lygį, ir spartų CJNG išplitimą visoje šalyje.
CJNG visoje Meksikoje buvo sukūręs savotišką franšizės sistemą: mažesnės nusikalstamos grupuotės mokėdavo dalį savo pelno karteliui mainais į apsaugą ir teisę naudoti jo vardą priešams gąsdinti. Tačiau šios grupuotės turi daug autonomijos. „Tai jau nebėra vertikali struktūra“, – sako F. Ernstas. Piramidės viršuje esantys bosai nelabai nori, o ir neturi daug galimybių kontroliuoti visą sistemą.
Sisteminė korupcija
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų prieš čempionatą – kodėl Meksikai taip sunku susidoroti su karteliais. Ekspertų atsakymas nemalonus: organizuotas nusikalstamumas daugelyje regionų yra glaudžiai susijęs su valstybės struktūromis. Korupcija persmelkė skirtingus valdžios lygius – nuo vietos policijos iki aukšto rango politikų. Kariuomenė ir policija kai kuriais atvejais arba dirba nusikaltėliams, arba patys turi pakankamai galios reikalauti pinigų už apsaugą.
F. Ernstas pasakoja, kad kalbėdamasis su kriminaliniais lyderiais nuolat girdėdavo tą pačią mintį: mokėk valstybės institucijoms ir būsi paliktas ramybėje. Taip formuojasi sisteminis nebaudžiamumas.
Kaip tai atrodo praktiškai, parodė 2026 m. gegužę Manhatano federalinių prokurorų pateikti kaltinimai Sinaloa gubernatoriui Rubénui Rocha Moyai ir dar devyniems aukšto rango pareigūnams. Jie buvo apkaltinti bendradarbiavimu su Sinaloa kartelio „Chapitos“ frakcija – El Chapo Guzmáno sūnų vadovaujama grupuote.
Tyrėjų teigimu, „Chapitos“ padėjo R. Rocha Moyai laimėti rinkimus: vogė balsavimo biuletenius, grobė ir gąsdino oponentus. Mainais pareigūnai suteikė karteliui nebaudžiamumo apsaugą ir leido gabenti didelius narkotikų kiekius į JAV.
Kyšių mastai iškalbingi. Vienas teisėsaugos pareigūnas gaudavo 11 tūkst. dolerių per mėnesį už informaciją apie planuojamas JAV remiamas operacijas ir užtikrinimą, kad kartelio nariai nebus suimti. Aukšto rango policijos vadas gaudavo 41 tūkst. dolerių per mėnesį, kuriuos dalydavo sau ir pavaldiniams. Mainais kartelis turėjo prieigą prie policijos žvalgybinės informacijos, operacijų, patrulinių automobilių ir radijo ryšio. Vienu atveju 2022 m. gegužę buvo bandyta į JAV pergabenti apie 189 tūkst. fentanilio tablečių, 2 kg fentanilio miltelių, 0,5 kg kokaino ir beveik 7 kg metamfetamino – siunta konfiskuota Finikse, Arizonoje.
R. Rocha Moya kaltinimus vadina šmeižtu. Tačiau jo partija „Morena“ yra ir prezidentės C. Sheinbaum partija, o tai dar kartą sustiprina teiginį, kad nė viena Meksikos politinė jėga negali būti laikoma visiškai apsaugota nuo įtarimų. Kandidatams reikia finansuoti rinkimų kampanijas – pinigai dažnai ateina iš nusikalstamų šaltinių. Todėl prieš rinkimus masiškai žudomi kandidatai ir policininkai – ne todėl, kad jie pažeidė savo susitarimus, bet todėl, kad vienai grupuotei pasitarnavę veikėjai automatiškai tampa kitos taikiniu.
Pasak pinigų plovimo eksperto Edgardo Buscaglia iš Kolumbijos universiteto, futbolo klubų veikla labai silpnai reguliuojama, jų finansai praktiškai nekontroliuojami.
Meksikos karteliai neatrodo taip, kaip „Netflix“ serialuose, neseniai „Georgetown institute“ surengtoje diskusijoje sakė F. Ernstas. Jis prisiminė, kad pradėjęs doktorantūros tyrimą Meksikoje laikė valdžią ir nusikalstamas grupuotes priešininkais, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jos dažnai buvo susijusios. Leisdamas laiką su Meksikos kariuomene jis suprato korupcijos mastą: idealistiškai nusiteikę jauni kareiviai greitai suvokdavo, kad nepritarę neteisėtai veiklai, gali būti baudžiami – siunčiami į pavojingiausias teritorijas, negauti paaukštinimų.
Nusikalstamoji geopolitika
Dabartinė situacija Meksikoje yra ilgos istorinės raidos rezultatas. Šiaurinės Meksikos šeimos dar XX a. pradžioje gabendavo per sieną į JAV žmones, alkoholį ir narkotikus. Lūžis įvyko XX a. aštuntajame dešimtmetyje, kai Kolumbijoje prasidėjo kokaino bumas ir susikūrė Medeljino bei Kalio karteliai.
Anksčiau kolumbiečiai patys gabeno kokainą į JAV per Karibus, naudodamiesi amerikiečių pilotais. Tačiau JAV sustiprinus Karibų kontrolę, Meksika, turinti daugiau nei 3 tūkst. km sausumos sieną su Jungtinėmis Valstijomis, tapo logistikos centru.
Iš pradžių Meksikos grupuotės buvo tik rangovai, tačiau greitai suprato savo strateginį privalumą. Po Pablo Escobaro žūties ir smūgių Kolumbijos karteliams galios centras persikėlė į Meksiką. Šiandien Kolumbijoje veikia bendri projektai tarp abiejų šalių kartelių – meksikiečiai turi savo ryšininkų, nors teritorinės kontrolės ten neįgijo. Beje, skirtingai nei Kolumbijos karteliai, anot F. Ernsto, Meksikos karteliai nesistengia monopolizuoti rinkos.
Lūžis įvyko 2006 m., kai prezidentas Felipe Calderónas paskelbė karą karteliams ir pasiuntė prieš juos kariuomenę. Siekta likviduoti kartelių lyderius, tačiau nusikalstamos struktūros išliko – didieji karteliai suskilo. Vietoje šešių aštuonių grupuočių per penkiolika metų atsirado mažiausiai 200. Santykinai stabili sistema tapo itin nestabili, prasidėjo vidinės kovos dėl valdžios, o smurtas dramatiškai išaugo. Tada karteliai esą atrado ir kitas veiklos sritis. „Jei kontroliuoji visą regioną, kontroliuoji visą ekonomikos grandinę“, – viename interviu sakė F. Ernstas.
Vėliau prezidentas Lópezas Obradoras (2018–2024) pasirinko kitą strategiją. Šūkis „Abrazos, no balazos“ – „Apkabinimai, ne šūviai“ atspindėjo norą pirmiausia kovoti ne su nusikalstamomis grupuotėmis, bet su nusikalstamumo priežastimis. F. Ernsto kalbinti kriminalinio pasaulio atstovai sakė sulaukę centrinės valdžios siūlymo: faktinį nebaudžiamumą mainais už mažiau matomą smurtą. Aukos būdavo ne nužudomos, bet dingdavo, tad oficiali žmogžudysčių statistika šiek tiek pagerėjo. Tuo metu organizuotas nusikalstamumas toliau plėtėsi.
Vilties ženklai
Ar situacija keičiasi? Bent iš dalies. Vasario pabaigoje Meksikos kariuomenė nukovė CJNG vadą „El Mencho“, o balandžio 27 d. be šūvio suėmė kitą aukšto rango veikėją – „El Jardinero“. Kartu buvo sulaikytas ir jo buhalteris – žmogus, žinojęs, kuriems kariškiams, policininkams ir politikams buvo mokami kyšiai. Būtent todėl jo suėmimas laikomas ypač reikšmingu.
F. Ernsto manymu, tai, kad atvykus kariuomenei „El Jardinero“ apsaugininkai paspruko, gali būti ženklas, kad nebaudžiamumo era baigiasi. Iki šiol daugelis nusikaltėlių buvo įsitikinę, kad valstybė jų nelies. Šie veiksmai prieš CJNG kartelį suteikia vilties, tačiau, anot eksperto, dar reikia pažiūrėti, ar Meksikos valdžia imsis veiksmų ir prieš korumpuotus savo sistemos narius ir kitų klanų atstovus.
Svarbų vaidmenį čia atlieka ir JAV. CŽV pradėjus vadovauti Johnui Ratcliffe’ui, šios institucijos veikla Meksikoje gerokai išsiplėtė. Be vietinių pajėgų mokymo, amerikiečiai dronais Meksikos oro erdvėje stebi kartelių veiklą. Būtent ši žvalgyba, kaip teigiama, padėjo surasti ir nukauti „El Mencho“.
„JAV darė išorinį spaudimą. Tačiau Meksikos saugumo ministras Omaras García Harfuchas taip pat norėjo, kad operacija prieš „El Mencho“ būtų atgrasymo signalas organizuotam nusikalstamumui. Net jei prezidentei C. Sheinbaum politiškai nepatiktų vaizdai apie vėlesnius CJNG keršto išpuolius, be JAV spaudimo ji tikriausiai nebūtų leidusi operacijos prieš „El Mencho“, – sakė F. Ernstas.
2026 m. balandį Čihuahua valstijoje per autoavariją žuvo du amerikiečiai. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo CŽV agentai, dalyvavę operacijoje prieš narkotikų laboratorijas. Diplomatinę įtampą sukėlė tai, kad centrinė Meksikos valdžia apie jų buvimą nebuvo informuota – operaciją vykdė vietinė opozicinės PAN partijos valdoma administracija.
JAV aktyvumas regione apskritai didėja. Nuo 2025 m. rugsėjo amerikiečių pajėgos atakuoja narkotikus gabenančius laivus Karibų jūroje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje. 2026 m. sausį JAV kariuomenė taip pat sulaikė Venesuelos prezidentą Nicolásą Maduro, motyvuodama tai jo dalyvavimu tarptautinėje narkotikų prekyboje. Meksikai tai kuria dvigubą spaudimą: JAV pagalba stiprina kovą su karteliais, tačiau kartu kelia itin jautrių suvereniteto klausimų.
„Žmonės, atsakingi už viešąjį saugumą Meksikoje, apie organizuotą nusikalstamumą mąsto aktyviau nei ankstesnės administracijos“, – minėtoje diskusijoje sakė F. Ernstas. Prezidentės komanda žino, kad nusikalstamų grupuočių jie neišnaikins, nes šios uždirba milžiniškas pinigų sumas – iš dalies dėl narkotikų paklausos Jungtinėse Valstijose. „Tačiau galima galvoti apie tai, kokie yra jūsų tikslai formuojant tą žvėrį, su kuriuo teks gyventi“, – teigė ekspertas.
Valdžia gali aiškiai parodyti, kad tam tikras elgesys daugiau nebus toleruojamas, pvz., žiaurumas prieš civilius, atviri susirėmimai su kariuomene ir vietos ekonomikai kenkianti veikla, pvz., reketas. Nors Meksikos politikai piktinosi agresyvia Donaldo Trumpo politika, anot F. Ernsto, kai kurie šalies žvalgybos tarnybų pareigūnai nėra nusiteikę prieš JAV spaudimą.
Sudėtingesnis klausimas – ar Meksikos politikų tikslai, pvz., gyventojų apsauga nuo nusikalstamo smurto, ir Amerikos tikslai, tokie kaip noras iškabinti plakatus su užrašu „Misija įvykdyta“, turi bendrų sąlyčio taškų.
Balandžio pabaigoje Niujorko prokurorai dešimčiai buvusių ir dabartinių Meksikos pareigūnų pareiškė kaltinimus dėl narkotikų kontrabandos ir su ja susijusių ginkluotų nusikaltimų. Kaip skelbia DPA-ELTA, R. Rochai Moyai pareikšti kaltinimai dėl bendradarbiavimo su Sinaloa karteliu, „siekiant Jungtinėse Valstijose platinti didžiulius kiekius narkotikų“. Tarp asmenų – ir senatorius Enrique Inzunza Cazarezas, priklausantis C. Sheinbaum partijai „Morena“.
Kaltinamajame akte JAV valdžios institucijos teigia, kad Ivánas ir Ovidio Guzmanai – šiuo metu kalinčio Meksikos narkotikų barono Joaquíno Guzmano pravarde „El Chapo“, sūnūs – sudarė sandėrį, kad mainais už „El Chapo“ kartelio narių apsaugą padės R. Rochai Moyai laimėti Sinaloa valstijos gubernatoriaus rinkimus. Pats politikas kategoriškai atmetė jam pareikštus kaltinimus.
Meksikos užsienio reikalų ministerija tuomet pranešė iš Vašingtono gavusi „prašymus įvykdyti keleto asmenų ekstradiciją“, tačiau dokumentuose esą nėra pakankamai įrodymų, „kad būtų galima nustatyti tų asmenų, kuriuos prašoma laikinai suimti ekstradicijos tikslais, atsakomybę“.
Naujausi komentarai