Che Guevaros mitas tebekaitina aistras

Revoliucija ir triumfas. Įkvepiančios idėjos ir beprotiškas pasiryžimas keisti esamą tvarką. Gėdinga mirtis prieš 40 metų. Galiausiai tapimas savotišku nekenčiamos kapitalizmo ideologijos veidu, kuris tiems patiems kapitalistams neša didžiulį pelną. Taip būtų galima apibūdinti legendinio revoliucionieriaus Che Guevaros istoriją.

Kelionė įkvėpė kovai

Socializmo ideologiją skelbęs ir mažiausiai trijose revoliucijose dalyvavęs Che Guevara (tikrasis vardas – Ernesto Guevara de la Serna) laikomas bene garsiausiu visų laikų partizanu.

1928 m. Argentinoje gimęs būsimasis maištininkas paauglystėje godžiai skaitė Karlo Marxo ir Vladimiro Lenino veikalus. Nuo kitų bendraamžių labai nesiskyrė – kaip ir kiti, jaunasis Ernesto ypač mėgdavo dalyvauti šalyje dažnai vykusiose gatvių riaušėse.

1953 m. jis tapo gydytoju, tačiau darbas tėvynėje jo nežavėjo. Todėl sėdęs ant savo motociklo, 25-erių vaikinas leidosi į kelionę po Lotynų Ameriką. Pasak Che Guevaros amžininkų, būtent ši kelionė ir lėmė jo tolesnį gyvenimo kelią.

Keliaudamas po Lotynų Ameriką, Ernesto buvo priblokštas itin išplitusios ekonominės nelygybės. Tada jis esą suvokė, kad be kovos ir žmonių aukų neįmanoma pakeisti neva neteisingos šio regiono socia-linės santvarkos.

Per plauką nuo mirties

1955-ieji Che Guevaros biografų laikomi ypatingais metais. Būtent tada būsimasis revoliucionierius Meksikoje susitiko su Fideliu Castro, kuris organizavo sukilimą prieš tuometį Kubos diktatorių Fulgencio Batistą. Ernesto nedvejodamas parėmė perversmininkus ir 1956-aisiais, subūręs grupę šalininkų, suvienijo jėgas su F.Castro žmonėmis.

Tais pačiais metais jis vedė Peru gyventoją Hildą Gadea, su ja netrukus susilaukė dukters. Tačiau poros šeimyninis gyvenimas nebuvo laimingas – juodu greitai išsiskyrė.

Pirmieji kovos metai Che Guevarai buvo sunkūs. Per vieną mūšį su F.Batistos kariuomene jam tik per plauką pavyko išvengti mirties. Tada jis buvo vienas iš dvylikos laimingųjų, kuriems pavyko išnešti sveiką kailį. Visas būrys buvo sunaikintas.

Pabėgęs į kalnus, Che iš naujo subūrė stiprią partizanų kariauną ir iš ten sėk-mingai koordinavo kovos veiksmus.

1959-aisiais sukilėlių pastangos buvo vainikuotos sėkme – revoliucionieriai paėmė valdžią Kuboje į savo rankas.

Ministru tapo atsitiktinai?

Netrukus po revoliucijos Ernesto antrą kartą vedė. Šį kartą jo išrinktąja tapo kubietė Aleida March. Pora susilaukė keturių vaikų.

Naujieji Kubos vadovai netruko pasidalyti valdžią. F.Castro iš karto stojo prie šalies vairo, jo ištikimam bičiuliui Che Guevarai irgi buvo patikėtos svarbios pareigos. Sakoma, kad kartą F.Castro paklausė bendražygių, kas yra ekonomistas. Ranką pakėlė tik vienas Ernesto. Vėliau išaiškėjo, kad jis pamanęs, jog F.Castro klausė, kas iš susirinkusiųjų yra komunistas.

Tačiau Che Guevara neilgai buvo pramonės ministru. Pasak istorikų, vis dažniau išsiskyrė jo ir F.Castro nuomonės. Che troško sunaikinti kapitalizmą visame pasaulyje ir eksportuoti revoliuciją į kitas Lotynų Amerikos šalis, o Fidelis bandė vinguriuoti Šaltojo karo politikos labirintais.

1965 m. Ernesto atsistatydino iš užimamų pareigų ir netikėtai dingo. Vėliau paaiškėjo, kad jis su grupe Kubos revoliucionierių išvyko palaikyti marksistų sukilėlių Konge, o 1966 m. pabaigoje organizavo perversmą Bolivijoje. Tačiau beveik metus trukusi partizaninė kova Che Guevarai buvo pražūtinga. 1967 m. spalį jį sučiupo ir po dienos nušovė Bolivijos kareiviai. Garsiajam revoliucionieriui tada buvo 39-eri.

Vardas neša milijonus

Net ir praėjus 40 metų nuo Che Guevaros mirties, jis iki šiol visame pasaulyje turi tūkstančius gerbėjų. Ne mažiau ir priešų, kuriems šis istorinis veikėjas asocijuojasi su smurtu ir masinėmis egzekucijomis.

„Reikės palaukti dar ne vienus metus, kol istorija pateiks galutinį Che Guevaros įvertinimą. Turi nurimti abiejų pusių aistros“, – kalbėdama apie revoliucionieriaus gyvenimo istoriją ir jo poveikį ateities kartoms teigė iš Kubos kilusi amerikiečių akademikė Uva de Aragón.

Ilgaplaukis, barzdotas jaunas vyras, ant galvos užsimaukšlinęs beretę su žvaigžde, įsikandęs cigarą ir į tolį žvelgiantis viską veriančiu žvilgsniu –

pasidabinę marškinėliais su tokiu atvaizdu dabar vaikšto tūkstančiai jaunuolių visame pasaulyje. Dabar jau nieko nestebina Vašingtono, Londono ar Paryžiaus centre sutinkami jaunuoliai, ant kurių krūtinių puikuojasi Che Guevaros vardas.

Che – vis dar kairuolių, anarchistų ir antiglobalistų idealas. Būtent vėliavos su jo atvaizdu dažniausiai plevėsuoja virš protestuotojų galvų.

Tačiau komunizmo ideologiją skleidęs Che Guevara turbūt karste apsiverstų sužinojęs, kad jo legenda kapitalistams dabar neša saldžius vaisius. Che vardu pavadintos kavinės, barai, klubai, parduotuvės, o suvenyrai su revoliucionieriaus atvaizdu iki šiol nepraranda populiarumo. Che Guevara – tai prekės ženklas, kuris kasmet kapitalistams atneša milijoninį pelną.