Šis dokumentas buvo pirmoji užuomina, dėl ko pavyko sutarti Glazge vykstančios konferencijos COP26 dalyvėms. Anksčiau paskelbti duomenys parodė, kad iki šiol šalių prisiimti įsipareigojimai toli gražu nepakankami, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos..

Derybininkams pavesta spartinti nacionalinius ŠESD išlakų mažinimo arba jas atsveriančių priemonių didinimo planus. Taip pat siekiama susitarti, kad būtų išpildyti seni pažadai užtikrinti pakankamą finansavimą pažeidžiamoms šalims ir galutinai suderinti 2015 metų Paryžiaus sutartimi numatytas taisykles dėl prekybos taršos leidimais sistemų ir jų skaidrumo.

„Kai kurie reikšmingi klausimai lieka neišspręsti, ir manau, kad žinome, jog laikas nėra mūsų pusėje“, – delegatams sakė COP26 pirmininkas Alokas Sharma (Alokas Šarma).

„Visi žinome, kas pastatyta ant kortos per šias derybas – ir kokia neatidėliotina mūsų užduotis“, – pridūrė jis.

Per dvi paskutines COP26 dienas vykstant ministrų debatams šis tekstas neabejotinai bus keičiamas, bet dabartinės redakcijos dokumente šalys raginamos „persvarstyti ir sustiprinti“ savo planus dėl išlakų mažinimo per ateinančius metus, o ne iki 2025-ųjų, kaip buvo anksčiau sutarta.

Dokumento projekte sakoma, kad siekiant apriboti pasaulio atšilimą 1,5 laipsnio, kaip numato ambicingiausias Paryžiaus sutarties uždavinys, „per šį kritiškai svarbų dešimtmetį reikalingi reikšmingi ir efektyvūs visų šalių veiksmai“.

Kad būtų išvengta pragaištingiausių klimato kaitos padarinių, reikia „staigiai, dideliu mastu ir tvariai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas“, nes jau dabar visoje planetoje siaučia didesni potvyniai, sausros ir audros.

2015 metų sutartyje numatyta, kad šalys savo planus dėl ŠESD išlakų mažinimo turi atnaujinti kas penkerius metus.

Kelios didžiausios teršėjos iki 2020 metų nepateikė atnaujintų planų, žinomų kaip nacionaliniu lygiu nustatyti įpareigojimai (angl. Nationally Determined Contributions, NDC).

Pažeidžiamos šalys sako, kad kitas terminas – 2025-ieji – yra per tolimas, kad būtų įgyvendinti artimiausio laikotarpio planai mažinti išmetamų ŠESD kiekį, kurie yra gyvybiškai svarbūs, siekiant išvengti katastrofinio atšilimo.

Pasak apžvalgininkų, dokumento juodraštyje „pirmąkart buvo reikšmingai paminėtas“ klimato šiltėjimą skatinančios iškastinio kuro rūšys – šalys raginamos „sparčiau atsisakyti anglių ir subsidijų iškastiniam kurui“.

Ankstesnių Jungtinių Tautų klimato konferencijų ir Paryžiaus sutartyje iškastinis kuras neminimas – jų dokumentuose dėmesys buvo sutelktas į ŠESD.

Tačiau raginimas dėl iškastinio kuro nėra susietas su kokiu nors galutiniu terminu, taip pat neaišku, ar ši dalis pateks į galutinės redakcijos tekstą.

Kaip rodo Jungtinių Tautų vertinimai, jeigu būtų įgyvendinti iki šiol pateikti NDC, pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltų 2,7 laipsnio ir būtų reikšmingai viršyta Paryžiaus sutartimi numatyta didžiausia leistina riba – 2 Celsijaus laipsniai.