Tai būtų reakcija į prekybą narkotikais ir nelegalią imigraciją.

Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas pažadėjo kai kurioms didžiausioms Jungtinių Valstijų prekybos partnerėms taikyti muitus visoms į šalį įvežamoms prekėms.

„Sausio 20 dieną, kaip vieną iš daugelio savo pirmųjų įsakų, pasirašysiu visus reikiamus dokumentus, kad Meksikai ir Kanadai būtų taikomas 25 proc. tarifas VISIEMS į Jungtines Valstijas ir jos juokingą (erdvę) be sienų įvežamiems produktams“, – rašė jis.

Kitame įraše D. Trumpas teigė, kad taip pat įves 10 proc. muitų tarifą visiems į JAV įvežamiems Kinijos produktams „virš bet kokių papildomų tarifų“, nes Kinija, pasak jo, nesprendžia fentanilio kontrabandos problemos.

Tarifai yra svarbi D. Trumpo ekonominės darbotvarkės dalis. Išrinktasis respublikonų prezidentas dar per rinkimų kampaniją pažadėjo įvesti muitus tiek sąjungininkams, tiek priešininkams.

Pirmoji D. Trumpo kadencija Baltuosiuose rūmuose taip pat pasižymėjo agresyvia ir protekcionistine prekybos darbotvarke, nukreipta prieš Kiniją, Meksiką, Kanadą ir Europą.

Būdamas Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas pradėjo plataus masto prekybos karą su Kinija, įvesdamas didelius muitus daugybei kiniškų prekių.

Tuo metu jis teigė, kad tai būtina dėl nesąžiningos prekybos praktikos, intelektinės nuosavybės vagysčių ir prekybos deficito.

Kinija į tai atsakė atsakomaisiais muitais Amerikos produktams, ypač paveikusiais JAV ūkininkus.

Kinija antradienį įspėjo, kad „niekas nelaimės prekybos karo“.

„Kinija mano, kad Kinijos ir JAV ekonominis ir prekybinis bendradarbiavimas yra abipusiai naudingas“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniame laiške rašė kinų ambasados Vašingtone atstovas Liu Pengyu.

JAV, Meksika ir Kanada prieš tris dešimtmečius sudarė laisvosios prekybos susitarimą, dabar vadinamą USMCA. Dėl jo buvo iš naujo deramasi pirmosios D. Trumpo kadencijos metu, jam pasiskundus, kad JAV įmonės, ypač automobilių gamintojai, pralaimi.

Po D. Trumpo pirmadienio pareiškimo Kanada paskelbė, kad yra labai svarbi JAV energijos tiekimui, ir tvirtino, kad šių dviejų Šiaurės Amerikos šalių santykiai yra „subalansuoti ir abipusiai naudingi, ypač Amerikos darbuotojams“.

„Mes, žinoma, ir toliau aptarinėsime šiuos klausimus su būsimąja administracija“, – sakoma bendrame Kanados ministro pirmininko pavaduotojos Chrystios Freeland ir visuomenės saugumo ministro Dominico LeBlanco pareiškime.

„Meksika ir Kanada tebėra labai priklausomos nuo JAV rinkos, todėl jų galimybės nepaisyti išrinktojo prezidento Trumpo grasinimų išlieka ribotos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Wendy Cutler, buvusi JAV prekybos derybininkė, o dabar – strateginių studijų centro „Asia Society Policy Institute“ (ASPI) viceprezidentė.

Minėdamas fentanilio krizę ir nelegalią imigraciją, D. Trumpas, regis, naudojasi nacionalinio saugumo klausimu kaip priemone nutraukti minėtą susitarimą. Tai paprastai leidžiama pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nustatytas taisykles arba pagal prekybos susitarimų sąlygas.

Tačiau dauguma šalių ir PPO su nacionaliniu saugumu susijusias išimtis laiko retai taikytinomis ir nemano, kad tai turėtų būti įprastinė prekybos politikos priemonė.

Remdamasis nacionalinio saugumo sumetimais, D. Trumpas 2018 metais įvedė muitus iš kelių šalių ir regionų, įskaitant Kanadą, Meksiką ir Europos Sąjungą, importuojamam plienui ir aliuminiui.

Į tai reaguodami prekybos partneriai ėmėsi atsakomųjų priemonių.