Per šeštadienį Floridoje vykusį mitingą D.Trumpas, kalbėdamas apie ankstesnes teroro atakas Europoje, ištarė: „Žiūrėkit, kas praeitą vakarą nutiko Švedijoje“

Nebuvo aišku, ką jis turėjo omenyje, nes nebuvo jokių pranešimų, kad penktadienio vakarą Švedijoje būtų įvykę kokių nors rimtų incidentų.

Šis komentaras sekmadienį sulaukė šimtų komentarų socialiniuose tinkluose, o vienas švedų laikraštis paskelbė penktadienio įvykių suvestinę, kurioje nebuvo jokių užuominų apie kokią nors su terorizmu susijusią veiklą.

Švedija? Teroro ataka? Ką jis rūko? Apstu klausimų.

Švedijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Catarina Axelsson (Katarina Akselson) sakė, kad vyriausybei nežinoma apie jokius „didelius su teroru susijusius incidentus“. Švedijos saugumo policija taip pat sakė neturinti priežasčių pakeisti dabartinį teroro išpuolių grėsmės lygį.

„Neįvyko nieko, kas priverstų mus padidinti šį lygį“, – sakė agentūros atstovas Karlas Melinas.

C.Axelsson sakė naujienų agentūrai AP, kad Švedijos ambasada Vašingtone susisiekė su JAV Valstybės departamentu ir paprašė paaiškinti D.Trumpo pareiškimus. Kol kas jokio atsakymo nebuvo gauta.

Buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas) savo tviterio paskyroje parašė: „Švedija? Teroro ataka? Ką jis rūko? Apstu klausimų.“

Komentuodamas D.Trumpo pasisakymą švedų bulvarinis dienraštis „Aftonbladet“ sekmadienį rašė: „Štai kas penktadienio vakarą įvyko Švedijoje, pone prezidente“ – ir pateikė dienos įvykių suvestinę anglų kalba. Tarp paminėtų įvykių buvo pranešimas apie smarkiai apdegusį vyrą, kuriam buvo suteikta medikų pagalba, perspėjimas apie lavinų pavojų ir girto vairuotojo gaudynės.

Vienas „Twitter“ vartotojas parašė: „Po siaubingų įvykių #praeitanaktisŠvedijoje, IKEA išpardavė šias prekes“ ir pridėjo lankstinuką, aprašantį, kaip pasistatyti išgalvotą šios švedų prekybos baldais milžinės prekę – „Pasienio sieną“ (Border Wall).

Švedija, seniai garsėjanti palankumu pabėgėliams ir migrantams, 2015 metais priėmė rekordiškai daug – 163 tūkst. – prašymų suteikti prieglobstį. Vėliau šalis apribojo per metus priimamų prašymų skaičių.

Vėliausia su ekstremizmu susijusi ataka šioje šalyje įvyko 2010 metų gruodį, kai vienas Irake gimęs Švedijos pilietis detonavo su sprogstamuosius užtaisus. Viena iš bombų užmušė patį užpuoliką, o kiti žmonės nenukentėjo.

Per minėtą mitingą Floridoje D.Trumpas taip pat ragino savo šalininkus pasidomėti, kas vyksta Vokietijoje, kur gruodį sunkvežimį į kalėdinę mugę nukreipęs užpuolikas užmušė 12 žmonių. Prezidentas taip pat paminėjo Paryžių, Briuselį ir Nicą – akivaizdžiai turėdamas omenyje ten įvykdytas teroro atakas.

D.Trumpas konkrečiai nesakė, kas konkrečiai nutiko Švedijoje, tik pareiškė: „Švedija... Kas būtų galėjęs patikėti – Švedija.“

Pastarosiomis savaitėmis D.Trumpo patarėja Kellyanne Conway (Kelien Konvej) užsiminė apie „Bouling Grino žudynes“, nors tokio įvykio niekada nebuvo. Vėliau ši pareigūnė dėl savo pareiškimo įsitraukė į viešą kivirčą su televizija CNN.

C.Bildtas sakė Švedijos radijui, kad įžvelgia pavojų dėl D.Trumpo atsainaus požiūrio į faktų patikimumą.

„Jeigu būtume padėtyje, kai pasaulyje tvyro įtampa, kai stovime tarp karo ir taiko – ir jeigu tuomet turėtume prezidentą, skleidžiantį daug išgalvotų gandų, tai gali būti išties pavojinga“, – perspėjo jis.