Darbus nauja EK pradeda mėnesiu vėliau, nei buvo planuojama. Naujos sudėties ES vykdomoji institucija dirbti turėjo pradėti lapkričio 1-ąją, bet europarlamentarai atmetė Vengrijos, Rumunijos ir Prancūzijos pateiktus kandidatus į EK, o naujų kandidatūrų svarstymas ir patvirtinimas užėmė kelias savaites.

Sumaišties įnešė ir Jungtinė Karalystė, šios šalies premjerui Borisui Johnsonui (Borisui Džonsonui) atsisakius pateikti savo kandidatą į eurokomisarus dėl artėjančių pirmalaikių visuotinių rinkimų.

Praėjusį mėnesį EK pradėjo teisinį procesą prieš JK už tai, kad ji nepateikė savo kandidato į eurokomisarus

B. Johnsonas pasiryžęs išvesti savo šalį iš ES sausio 31 dieną, o „Brexitas“ buvo nekart atidėtas dėl Vestminsteryje nesiliaujančių ginčų dėl „skyrybų“ sąlygų.

Teoriškai, Komisija turėtų turėti po narį iš kiekvienos ES priklausančios valstybės, o JK išstoti iš bloko turėtų tik sausio gale.

Tačiau B. Johnsono vyriausybė tvirtina, kad negali paskirti savo kandidato prieš pirmalaikius rinkimus, kurie vyks gruodžio 12 dieną, nes šiuo laikotarpiu ji neturėtų teikti tarptautinių kandidatūrų.

Kai kas Briuselyje perspėja, kad dėl to naujosios EK direktyvos gali susidurti su teisiniais iššūkiais, jei oponentai pasiskųstų, kad Komisija buvo netinkamai sudaryta.

Lapkričio 27-ąją pilną EK sudėtį patvirtino Europos Parlamentas, o kitą dieną rašytine procedūra ją patvirtino ir EVT.

Sekmadienį sukanka 10 metų nuo Lisabonos sutarties, reformavusios ES, įsigaliojimo. Šia proga Briuselyje rengiama ceremonija, kurioje dalyvaus Ch. Michelis, U. von der Leyen, Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ir EP pirmininkas Davidas Sassoli (Davidas Sasolis).

Lisabonos sutartimi, be kita ko, sukurta dvejiems su puse metų renkamo EVT pirmininko bei vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigybės.