Turkijai vėl atveriami vartai derėtis dėl narystės ES. Tiesa, santykius tarp Ankaros ir pagrindinės ES šalies Vokietijos aptemdė vokiečių vyriausybės kritika dėl griežto protestų numalšinimo.

Tai, kad ES ministrai sutarė pratęsti derybas su Turkija, pranešė ES šiuo metu pirmininkaujanti Airija. Derybos nutrūko prieš trejus metus. Tiesa, iki tol ne daug kas buvo padaryta.

Nuo 2005 m., kai Ankara pasiprašė į ES, iš 35 skyrių Turkija yra perėjusi derybas dėl 13-os, o iki galo suderėtas tėra vos vienas skyrius. 16-a skyrių įšaldyti neribotam laikui.

Ministrai, susitikę Liuksemburge, sutarė, kad bus pradėtas naujas derybų skyrius – 22-asis.

Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoğlu pasveikino šį žingsnį. Tiesa, kitame pareiškime Turkijos užsienio reikalų ministerija šį ES sprendimą nors pavadino "žingsniu teisinga linkme", bet pabrėžė, kad jis "neadekvatus", nes nutarta derybų pradžią atidėti iki rudens.

Tikėtasi, kad derybos prasidės jau trečiadienį, tačiau Berlynas, palaikomas Austrijos ir Nyderlandų vyriausybių, blokavo šį planą, kilus susirūpinimui dėl Ankaros griežtų veiksmų prieš protestuotojus per demonstracijas, kurios buvo apėmusios Turkiją pastarosiomis savaitėmis.

Dabar numatoma, kad tos derybos prasidės rudenį – tikriausiai spalį, po rinkimų Vokietijoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau sakė, kad ją šokiravo tai, jog spręsdama krizę, kurią sukėlė prieš vis labiau autoritarinį valdymą protestuojantys demonstrantai, Ankara pirmenybę atidavė brutaliai policijos jėgai.

Turkijos kelias į ES duobėtas. Kai kurios ES šalys mano, kad Turkijos prisijungimas prie Bendrijos sustiprintų ES. Turkija – svarbi regioninė galia ir viena svarbiausių NATO narių, todėl sustiprintų ES pozicijas tiek Artimųjų Rytų regione, tiek pasauliniu mastu.

Narystės priešininkai sako, kad šalis, turinti 73 mln. gyventojų, turėtų pernelyg daug įtakos sprendimų priėmimo procesui ES.

Lietuva, liepos pirmąją perimsianti ES vairą, pabrėžė, kad rems Turkijos narystės siekius. Lietuvoje ne per seniausiai lankėsi Turkijos prezidentas Abdullah Gulas.