- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Devynios Europos Sąjungos šalys, įskaitant Didžiąją Britaniją, pirmadienį pasirašė Prancūzijos pasiūlytą planą sukurti naują Europos gynybos grupę, galinčią vykdyti karines intervencijas už Bendrijos ribų.
Jungtinė Karalystė prisidėjo prie šios iniciatyvos, kad užsitikrintų galimybę išsaugoti tvirtus saugumo ryšius su bloku po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos.
Vadinamosios Europos intervencinės iniciatyvos (European Intervention Iniative, EII) tikslas – užtikrinti galimybę vadovauti atsakui į humanitarines krizes ir evakuacijos operacijoms, taip pat vykdyti įprastus kariuomenės uždavinius.
Ši schema būtų atskirta nuo kitokio ES narių bendradarbiavimo gynybos srityje – taigi, Britanijai nebūtų kliūčių joje dalyvauti po „Brexit“ ateinančių metų kovo pabaigoje.
„Norime plėtoti bendradarbiavimą tarp šalių, politiškai norinčių ir karybos atžvilgiu pajėgų veikti, kai jos nuspręs tai daryti, esant įvairiems scenarijams – ne vien kariniams, bet ir civiliams“, – sakė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli), devynioms šalims pasirašius ketinimų memorandumą per ES gynybos ministrų susitikimą Liuksemburge.
„Kalbant apie Europos intervencinę iniciatyvą netaikytinas terminas „pajėgos“, nes jis yra pernelyg griežtai kariškas, o šių veiksmų spektras – daug platesnis“, – sakė ji ir kaip pavyzdį pateikė Britanijos ir Olandijos pernai dėtas gelbėjimo pastangas Karibuose praslinkus uraganui „Irma“.
EII memorandumą pasirašė Prancūzija, Britanija, Vokietija, Belgija, Danija, Nyderlandai, Estija, Portugalija ir Ispanija.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) tikisi, kad ši grupė pasirodys esanti daug veiksmingesnė negu 2007 metais suplanuotos keturios ES „kovinės grupės“, taip ir nevirtusios tikrove dėl politinių nesutarimų.
Londonas visada įnirtingai priešinosi bet kokiai idėjai, galinčiai atverti kelią įkurti „ES kariuomenę“, bet praeitą mėnesį šios šalies jaunesnysis gynybos ministras Frederickas Curzonas (Frederikas Kerzonas) sakė AFP, kad prancūzų planas padėtų pasiekti „glaudžią ir ypatingą partnerystę“ su Bendrija gynybos srityje, Jungtinei Karalystei palikus šį bloką.
Paryžius tikisi, kad mažesnė grupė šalių galės veikti ryžtingiau ir išvengti kai kurių kliūčių, stabdančių 28 nares turinčios ES ir 29 nares turinčios NATO veiksmus.
Prie šio projekto iš principo sutinka jungtis dešimtoji šalis – Italija, bet jos naujajai dešiniajai populistų vyriausybei reikės daugiau laiko išnagrinėti pasiūlymui prieš pasirašant susitarimą, nurodė F. Parly. Ministrė tvirtino, kad tai yra „klausimas dėl detalių, o ne esmės“.
F. Parly kelis pastaruosius mėnesius dėjo pastangas įtikinti ES, ypač bloko užsienio reikalų politikos vadovę Federicą Mogherini (Federiką Mogerini), kad Prancūzijos iniciatyva nekonkuruos su pačios Bendrijos gynybos bendradarbiavimo projektu.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas nesureikšmino nuogąstavimų, kad EII gali atitraukti dėmesį nuo transatlantinio aljanso, kuriam jau beveik 70 metų tenka pagrindinė atsakomybė už Europos saugumą.
„Šia naująją iniciatyvą vertinu kaip dalyką, galintį papildyti ir sustiprinti NATO vykdomą darbą siekiant sustiprinti ir padidinti ginkluotųjų pajėgų parengtį“, – jis sakė atvykęs į derybas Liuksemburge.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gegužės 3-ioji Lietuvoje ir pasaulyje
Gegužės 3-ioji, penktadienis, 18 savaitė. ...
-
Prancūzijos parlamentas pritarė seksualinio smurto kine tyrimų komisijos sukūrimui
Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį pritarė komisijos, kuri tirs seksualinį smurtą kino industrijoje ir kituose kultūros sektoriuose, sukūrimui. ...
-
JT ragina Sakartvelą atsisakyti „užsienio įtakos“ įstatymo
Jungtinių Tautų (JT) vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas ketvirtadienį paragino Sakartvelo vyriausybę atsisakyti parlamente kelią besiskinančio prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo projekto ir i&sca...
-
D. Šmyhalis: Ukraina kovo mėnesį gavo rekordinę tarptautinės pagalbos sumą
Kovo mėnesį Ukraina gavo rekordinę tarptautinės pagalbos sumą – daugiau kaip 9 mlrd. dolerių. ...
-
D. Trumpas atsisako pažadėti, kad sutiks su 2024 m. rinkimų rezultatais1
Donaldas Trumpas ketvirtadienį susilaukė kritikos, kurios buvo pažerta po to, kai jis atsisakė pažadėti, kad sutiks su 2024 m. JAV prezidento rinkimų rezultatais, jei pralaimės. ...
-
JAV universitetuose vykstant protestams dėl Gazos, J. Bidenas pareiškė, kad turi vyrauti tvarka1
JAV universitetų miesteliuose vykstant propalestinietiškoms demonstracijoms, rengiamoms Gazos Ruože verdant Izraelio karui prieš „Hamas“, prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nėra autori...
-
Norvegija pranešė dar padidinsianti gynybos išlaidas6
Norvegijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad per ateinančius 12 metų šalies ginkluotosioms pajėgoms nori skirti papildomus 7 mlrd. kronų (591 mln. eurų), didėjant įtampai regione. ...
-
JAV išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvelo „užsienio agentų“ įstatymo projekto5
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvelo „užsienio agentų“ įstatymo projekto, kuris, kaip perspėja kritikai, primena Rusijos teisės aktus, naudojamus disidentams slopinti. ...
-
Vykstant studentų protestams dėl Gazos Ruožo, J. Bidenas kreipsis į visuomenę5
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį kreipsis į visuomenę dėl protestuojančių studentų, nepatenkintų Izraelio veiksmais Gazos Ruože. ...
-
Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje – daugiau kaip 160 delegacijų: Rusija nepakviesta
Šveicarija pakvietė daugiau kaip 160 delegacijų į kitą mėnesį įvyksiančią Ukrainos taikos konferenciją, ketvirtadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija. ...