Popiežius Pranciškus ketvirtadienį pradėjo paskutinių Didžiosios savaitės dienų ceremonijų maratoną, sakydamas, jog supranta, kad kunigai kai kada gali jaustis išsekę, kaip ir jis pats, bet ragino ganytojus išlaikyti glaudžius emocinius ryšius su tikinčiaisiais bei padėti jiems tiek džiaugsme, tiek sielvarte.

Didžiojo Ketvirtadienio rytą Pranciškus Šv. Petro bazilikoje jau celebravo Krizmos mišias, per kurias yra šventinamas visus metus sakramentams naudojamas aliejus, o vakare Paskutinės vakarienės mišias dar aukos Romos Rebibijos kalėjimo koplyčioje – per šias apeigas, kurios nebus transliuojamos, jis plaus ir bučiuos kojas kaliniams, vyrams ir moterims, tuo paminėdamas Kristaus nusižeminimo prieš savo apaštalus gestą per Paskutinę vakarienę.

Pranciškus yra pirmasis popiežius, kojų plovimo apeigas rengiantis ne bažnyčioje, ir įtraukiantis į jas moteris bei musulmonus. Toks jo nukrypimas nuo tradicijos nepatiko konservatyviems katalikams.

Pranciškus sako, kad šis paprotys rodo, kaip Jėzus buvo pasiruošęs įsitraukti į savo mokinių gyvenimą, ir sakė, kad visi kunigai turi būti „to paties kvapo, kaip ir jų avelės“ ir neatsiriboti nuo tikinčiųjų savo zakristijose dėl nuovargio arba abejingumo.

Pontifikas aiškino dažnai galvojantis apie kunigų patiriamą nuovargį.

„Ir dažnai dėl to meldžiuosi, ypač kai pats būnu pavargęs, – sakė jis. - Mokėkime pavargti, tačiau pavargti gerai“.

Savo homilijoje Pranciškus pabrėžė, kad „pavojingiausias nuovargis yra nuo savęs pačių... nusivylimas pačiu savimi. Tokio nuovargio priežastis esanti pirminės meilės pamiršimas“.

Didįjį penktadienį Šv. Petro bazilikoje vyks popiežiaus vadovaujamos Viešpaties kančios pamaldos, po kurių Pranciškus vadovaus Kryžiaus keliui prie Koliziejaus, o po sekmadienį aukojamų Velykų dienos mišių popiežius Šv. Petro aikštėje pasakys velykinę kalbą ir suteiks palaiminimą „Urbi et orbi“.