Tris dešimtmečius Prancūzijos parlamente niekas nesisvaidė kumščiais. Kas supykdė prancūzus? Ogi homoseksualų teisės.

Diskusijos – ankstyvos

Lietuvos politikai, skirtingai nei Prancūzijos, iečių remti šiuo klausimu neskuba.

Paklausta, ką mano apie gėjų santuokų įteisinimą, Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš kurį laiką pareiškė, kad, jos nuomone, diskusijos šiuo klausimu ankstyvos.

„Manau, tai labai ankstyvos diskusijos Lietuvoje, jos tik užsimezga. Manau, bet kokiu klausimu Lietuvoje verta diskutuoti. O kaip pribręs reikalas, tada ir spręsim“, – svarstė šalies vadovė.

O štai Prancūzijoje situacija visai kitokia. Čia valdantieji socialistai pritaria gėjų santuokoms, maža to, jas palaiko ir šalies vadovas François Hollande.

Lietuvoje tokio politinio užnugario vietos homoseksualai neturi. Vienintelis Liberalų sąjūdis galėtų uždegti žalią šviesą jų santuokoms.

Kitos partijos tokiems planams priešinasi. Balandžio viduryje grupė Seimo narių net nutarė įstatymu užkirsti kelią homoseksualams globoti ar įsivaikinti vaikus.

Aštuoniolika parlamentarų įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis numatyta, kad „kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę į tėvą ir motiną, kylančią iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo“.

Tarp projekto rengėjų buvo konservatoriai Rimantas Jonas Dagys, Irena Degutienė, Mantas Adomėnas, taip pat socialdemokratas Bronius Bradauskas, liberalas Vitalijus Gailius, Tvarkos ir teisingumo partijos narys Petras Gražulis ir kt.

Parlamentarai susipešė

Prancūzijoje socialistai turi daugumą parlamente. Jie vasarį jau prastūmė įstatymą Žemuosiuose parlamento rūmuose, o vakar jie balsavo antrąsyk, kaip to reikalauja konstitucija.

Vasarį projektui pritarė 329 deputatai. Tačiau prieš antrą balsavimą vėl kilo aistros.

Opozicija pareiškė, kad net priėmus sprendimą ji bandys užginčyti nutarimą Prancūzijos konstitucinėje taryboje. Jei to nepakaks, priešininkai ketina priversti F.Hollande nepasirašyti naujojo įstatymo.

Taip yra buvę anksčiau. Buvęs prezidentas Jacquesas Chiracas 2006 m., susidūręs su visuomenės priešiškumu, atidėjo į šalį nepopuliarų užimtumo įstatymą. Tiesa, šįkart F. Hollande, atrodo, šiuo klausimu laikysis savo – nepaisydamas to, kad jo populiarumas dabar yra net mažesnis nei pirmtako Nicolas Sarkozy.

Praėjusią savaitę Prancūzijos parlamente dėl įstatymo projekto net kilo peštynės. To Prancūzija nebuvo mačiusi jau 30 metų.

Didžiausia problema, kad įstatymas numato ne tik gėjų santuokų legalizavimą, tačiau ir teisę homoseksualams įsivaikinti. To prancūzai nenori.

Visuomenės apklausos Prancūzijoje rodė, kad maždaug pusė gyventojų remia tos pačios lyties asmenų santuokas, nors lygiai toks pat skaičius prancūzų nenorėtų, kad gėjų poroms būtų leidžiama įsivaikinti.

Dešiniosios opozicinės UMP partijos nariai gėjus remiantiems socialistams praėjusią savaitę net kibo į atlapus.

Per vieną posėdį jie iš pradžių garsiai ėmė skanduoti „lauk, lauk“, o tada puolė savo kolegas kumščiais.

Neramu praėjusią savaitę buvo ir Paryžiaus bei kitų miestų gatvėse. Trečiadienį per protestus neišvengta smurto protrūkio. Bordo ir Lilyje buvo nusiaubti homoseksualų barai.

Paryžiuje demonstracijose dalyvavo beveik 50 tūkst. protestuotojų.

Tiesa, sostinėje protesto akcijos buvo taikios. Į jas daugiausia rinkosi tėvai su vaikais.

Daugelis reiškė savo pasipiktinimą prezidento veiksmais. „Dalyvavome visuose protestuose, – sakė 32-ejų motina Camille. – Esame čia dėl vaikų teisių. Nenorime, kad valstybė bendrininkautų atimant iš vaiko tėvą ar motiną.“

Socialistai kaltino UMP šiuo klausimu susidėjus su kraštutinių dešiniųjų Nacionaliniu frontu (FN).

Tačiau NF lyderė Marine Le Pen pabrėžė, kad, jos nuomone, apklausos Prancūzijoje neatspindi tikrosios visuomenės valios, todėl reikėtų dėl šio klausimo surengti referendumą.

Politikė pateikė pavyzdį, kai 2005 m. apklausos rodė, kad nemažai prancūzų parems Europos Konstitucijos projektą, tačiau per referendumą tarė „ne“.

Įstatymo projektą daugiausia parėmė valdantieji socialistai, jų sąjungininkai Žaliųjų partijoje ir komunistai. Jam nepritarė pagrindinė opozicinė UMP ir kitos dešiniųjų bei centro dešinės partijos.

„Liaudis nesupras“

Nyderlandai tapo pirmąja pasaulyje valstybe, legalizavusia gėjų santuokas. Vietos gėjai čia prieš kurį laiką protestais pasitiko Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Demonstrantams užkliuvo tai, kad Rusijoje parlamentui svarstyti buvo pateiktas įstatymo projektas, kuris draudžia homoseksualumo „propagandą“ tarp nepilnamečių.

Šį įstatymą pasmerkė ne tik žmogaus teisių organizacijos, tačiau ir kai kurios Vakarų šalys.

Tačiau ir Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka yra sakęs, kad „kol jis bus valdžioje, nebus leidžiamos tos pačios lyties asmenų santuokos“.

„Supraskit, liaudis to nesuprastų... Palaukit dar šiek tiek“, – pareiškė A.Lukašenka.

Spręs Aukščiausiasis teismas

JAV gėjų teisių klausimas persikėlė į Aukščiausiąjį teismą. Teisę homoseksualams tuoktis taip pat palaikė JAV vadovas Barackas Obama.

Teismo sprendimo teks palūkėti iki kito mėnesio, tačiau kovo pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad žalios šviesos šiam įstatymui teisėjai gali ir neuždegti.

Šiuo metu 41 JAV valstija draudžia arba riboja tokias santuokas.

Šeštąja, paskutine, valstija, legalizavusia homoseksualų santuokas, tapo Niujorkas – trečioji pagal gyventojų skaičių valstija JAV.

Pirmasis gėjų santuokas 2004 m. įteisino Masačusetsas, o didžiausia JAV valstija Kalifornija tai buvo padariusi 2008 m., tačiau tais pačiais metais vėl uždraudė.

Tos pačios lyties asmenų santuokas dabar registruoja Konektikutas, Ajova, Vermontas, Naujasis Hampšyras, taip pat sostinė Vašingtonas.

O Naujosios Zelandijos parlamentarai dėl gėjų santuokų nieko bloga neįžvelgė. Praėjusią savaitę ji tapo pirmąja valstybe Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, legalizavusia tos pačios lyties asmenų santuokas.

Taip pat Naujoji Zelandija yra 13-a pasaulio valstybė, kur leidžiamos gėjų santuokos, nors kaimynė Australija pernai rugsėjį atmetė panašų pasiūlymą.

Naujojoje Zelandijoje homoseksualumas nusikaltimu nebelaikomas nuo 1986 m., o nuo 2005 m. šalyje leidžiamos tos pačios lyties asmenų civilinės sąjungos.

Europa – pirmūnė

Daugiausia tos pačios lyties asmenų santuokas įteisinusių šalių yra Europoje. Senajame žemyne homoseksualių asmenų santuokos legalizuotos Belgijoje, Danijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Gėjų santuokas taip pat yra įteisinusios Kanada, Pietų Afrika, Argentina ir Urugvajus, šis įstatymus pakeitė šį mėnesį. Taip pat tokios santuokos legalizuotos Meksikos sostinėje Meksike.