Tikėjimas ir hinduizmas

Sausį Indijos šiaurėje, Utar Pradešo valstijoje esančiame Ajodijos mieste, buvo atidaryta Ramos šventykla, dėl kurios daugelį metų virė audringi ginčai. Per pompastišką ceremoniją šventyklą atidarė ne vyriausiasis hinduistų šventikas, bet premjeras. N. Modi save vadino vienos mėgstamiausių Indijos dievybių, Ramos, įrankiu.

Jo įvaizdžiui netrukdė, kad šventykla Ajodijoje – puikiausias religinio smurto šalies naujausioje istorijoje pavyzdys. Šimtmečius šioje vietoje stovėjo Babri mečetė, tačiau 1992 m. šimtai tūkstančių induistų ją nugriovė. Šalyje kilo riaušės, per kurias žuvo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Neramumai Gudžarate 2002 m. taip pat buvo susiję su Ajodija. Iki šiol M. Modi kaltinamas, kad, būdamas valstijos vyriausiuoju ministru, kelias dienas stebėjo, kaip induistai žudo musulmonus. Tik 2019 m., kai politikas jau buvo šalies premjeras, Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad šventyklą galima statyti.

Šventyklos Ajodijoje atidarymas buvo ne vien religinė ceremonija. Apie valdančiosios partijos „Bharatiya Janata“ santykius su Rama kalba vien tas faktas, kad partijos būstinėje Delyje saugoma didelė lankų – pagrindinio šios dievybės simbolio – kolekcija.

Indija laikoma didžiausia pasaulyje demokratine šalimi, tačiau tuo pat metu garsėja kritikų balsai, nerimaujantys, kad ji tampa vis labiau autoritarinė, kad premjero pastangomis riba tarp politikos ir religijos vis labiau nyksta, nors šalies konstitucijoje pabrėžiamas jos pasaulietinis statusas.

Indijoje religija ir hinduizmo idealai visada buvo persmelkę politinį kraštovaizdį. Šventyklose lankydavosi ir Indira Ghandi. Prieš dvejus metus pagrindinis N. Modi oponentas, garsiosios Gandhi giminės atstovas Rahulas Gandhi, leidosi į didžiąją piligriminę kelionę – jatrą. Tačiau dar nė viena Vyriausybė nėra taip ryškiai ir griežtai susiejusi induizmo su nacionaliniu pasididžiavimu kaip pats M. Modi ir jo Indijos liaudies partija „Bharatiya Janata“.

Tokie griežtosios linijos šalininkai, kaip vidaus reikalų ministras Amitas Shahas ar Utar Pradešo Vyriausybės vadovas Yogi Adityanathas, agresyviais pareiškimais šalyje nuolat kursto priešiškumą. Partijai „Bharatiya Janata“ priekaištaujama dėl tarnystės indų nacionalizmui, hindutvos judėjimui, skelbiančiam, kad Indija turi būti valstybė su standartizuota kultūra ir religija, o musulmonų ir krikščionių mažumos turi būti pavaldžios induistų daugumai.

Iš stoties – į politiką

Pats N. Modi paprastai vengia griežtų pareiškimų. Jis nuosaikus ir atsargus, retai duoda interviu, o jei ir duoda – tik griežtai reglamentuotomis sąlygomis. Tokia pozicija turėtų byloti apie jo norą kalbėti darbais.

Jis nuosaikus ir atsargus, retai duoda interviu, o jei ir duoda – tik griežtai reglamentuotomis sąlygomis.

N. Modi gyvenimo kelias prasidėjo Gudžarate, daugiavaikėje darbininko šeimoje. Vaikystėje N. Modi buvo čajvala – pardavinėjo arbatą geležinkelio perone. Šeimos name nebuvo langų, elektros ir vandens, todėl praustis ir maudytis eidavo prie artimiausio ežero. „Kad užsidirbtų pragyvenimui, mano motina plaudavo indus ir atlikdavo mažai apmokamus namų ruošos darbus kitų žmonių namuose, – yra pasakojęs politikas. – Visa mano vaikystė prabėgo skurde.“

Nors svajojo tapti karininku, jaunystėje, po dvejus metus trukusių religinių klajonių, jis prisišliejo prie įtakingų hinduistų nacionalistų, vėliau įstojo į partiją „Bharatiya Janata“. Prieš pradėdamas vadovauti šaliai, N. Modi dvylika metų ėjo gimtosios Gudžarato valstijos vyriausiojo ministro pareigas.

Pirmaisiais jo valdymo metais, 2002-aisiais, valstybėje įvyko žiaurus musulmonų pogromas. Induistai ištisas savaites griovė kitatikių namus.  200 tūkst. valstijos gyventojų buvo priversti palikti namus ir daugiau kaip 1 tūkst. jų žuvo.

N. Modi neigė prisidėjęs prie žiaurumų, tačiau jų nepasmerkė. Paskui Jungtinės Valstijos devynerius metus neišdavė politikui vizos, Didžioji Britanija ir kelios kitos šalys paskelbė jį persona non grata. 2014 m. laimėjęs rinkimus N. Modi grįžo į tarptautinę politinę bendruomenę.

N. Modi laikomas šimtų miljonų sekėjų visoje Indijoje pavyzdžiu. Šeimos nesukūręs 73-ejų politikas – kaip ir dera herojinio epo veikėjui – kartkartėmis pasitraukia į Himalajų kalnus medituoti. Pastarąjį kartą – baigiantis rinkimų maratonui.

Praėjusį ketvirtadienį įsigaliojus agitacijos draudimui N. Modi, esą norėdamas išvengti kaltinimų, kad pažeidžia šį draudimą, 45 valandoms užsidarė Kanjakumario salos šventykloje. Tačiau, kaip pastebėjo opozicija, šiuo savo veiksmu jis tik atsidūrė dėmesio centre – penktadienį Indijos žiniasklaida mirgėjo nuo pranešimų apie trumpas premjero meditacijos atostogas.

Neseniai jis pareiškė, esą kol buvusi gyva motina, galvojęs, kad yra gimęs biologiniu keliu, tačiau dabar yra įsitikinęs, jog yra Dievo atsiųstasis. Partijos kolegos taip pat tvirtai palaiko asmenybės kultą: anot jos narių, didžiulė N. Modi energija yra aiškus jo dieviškosios prigimties ženklas.

Pernelyg aktyvi orientacija į religiją patinka anaiptol ne visiems. Atstumti jaučiasi ne tik apie 15 proc. islamą išpažįstančių šalies gyventojų, bet ir įvairios etninės mažumos ir pasaulietinių pažiūrų piliečiai.

Vyriausybė tiesia ranką

Kritikai per rinkimų kampaniją atkreipė dėmesį į didelį nedarbą ir infliaciją, tačiau už ką gi Indijos gyventojai myli N. Modi?

Indijos nacionalinis kongresas, pagrindinė šalies opozicinė partija, rinkimų kampanijoje žadėjo darbo vietų jaunimui, kasmetę finansinę pagalbą neturtingoms moterims, minimalių kainų garantijas ūkininkams ir mažesnę socialinę ir ekonominę nelygybę.

Tačiau Indijos opozicija yra silpna, dėl vidinių nesutarimų partiją INC palieka aktyvūs nariai, o seniausią Indijos politinę jėgą – dešimtmečiais valdžiusią Gandhi šeimą – kritikai kaltina elitizmu.

Tuo tarpu „Bharatiya Janata“ plečia savo elektoratą: jai pavyko pakeisti seną turtingųjų ir aukštesniųjų kastų partijos įvaizdį, pelnyti vargingesnių gyventojų paramą.

Šiuo meu Vyriausybė įgyvendina apie 300 socialinių programų, kuriomis siekiama pagerinti piliečių gyvenimą. Tai ir maisto paketų dalybos, ir subsidijos būstui įsigyti, ir tokie šiuolaikinio gyvenimo atributai kaip dujinės viryklės. Gavę šias, 100 mln. indų džiaugiasi patogumu, kuris Vakarų pasaulio gyventojams atrodo savaime suprantamas.

Skaičiuojama, kad beveik 950 mln. iš 1,4 mlrd. šalies gyventojų yra sulaukę valstybės pagalbos, o dauguma šią paramą sieja su N. Modi.

Analitikai teigia, kad nemokamos prekės laikinai pagerina padėtį, bet neišsprendžia skurdo problemų. Tačiau, duodamas žuvį, o ne meškerę, gali greičiau sulaukti efekto – sutelkti šalininkus rinkimuose. Analitikai stebisi fenomenu: N. Modi Vyriausybė nesusidūrė su jokiais rimtais antivyriausybiniais judėjimais, paprastai kylančiais demokratinėse šalyse ilgą laiką nesikeičiančiant režimui.

Šalies progresas

Vienos naujesnių žiniasklaidos grupės „India Today“ apklausos „Mood of the Nation Poll“ duomenimis, gyventojai premjerą vertina už spartesnį Indijos ekonomikos augimą ir geresnius užsienio politikos ryšius.

Dar prieš pandemiją M. Modi apsilankė šalyse, kurias ankstesni Indijos vadovai aplenkdavo, tarp jų – Butaną ir Nepalą; suartėjo su JAV; nepaisant trinties, plėtoja prekybą su Kinija; atliepdamas šalies rinkėjų nuotaikas, Rusijos ir Ukrainos kare aiškiai nepalaiko nė vienos pusės. Daugiau kaip 70 proc. indų mano, kad išsaugoti prieigą prie Rusijos energijos išteklių yra svarbiau nei griežtas atsakas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Per dešimtmetį šalis didžiausių pasaulio ekonomikų reitinge iš dešimtos vietos pakilo penktą ir kol kas atsilieka tik nuo JAV, Kinijos, Vokietijos ir Japonijos. Per ateinančius penkerius metus, žada M. Modi, Indija pakils į trečiąją vietą.

N. Modi valdymo metų simboliu galima laikyti ne tik aukščiausią pasaulyje statulą – Gudžarate pastatytą Indijos patriarcho Vallabhbhai Patelio monumentą. Indijai pavyko tapo ketvirtąja šalimi, kurios aparatas nusileido Mėnulyje. Šis įvykis šalyje sukėlė milžinišką ažiotažą, o modulio „Chandrayaan-3“ šlovės spinduliuose maudėsi ir premjeras, kurio veidas nuolat šmėžavo šio kosminio projekto reklamos kampanijoje.

Valstybė daug investuoja į šiuolaikinę infrastruktūrą – kelius, greituosius traukinius ir oro uostus. Vyriausybė įtraukė didelę dalį indų į bankų sistemą, išplėtė šalies skaitmeninę infrastruktūrą, pvz., interneto mokėjimų ir rinkliavų programėles, mokesčių mokėtojams skirtas interneto platformas ir viešųjų pirkimų sistemą.

N. Modi mokesčių politika, dėmesys infrastruktūrai, skaitmenizacija – patrauklu ir investuotojams. Indija šiandien – milžiniška statybų aikštelė, kurioje amerikiečiai ir taivaniečiai stato mikroschemų gamyklas. Gimtajai premjero valstijai Gudžaratui pranašaujamas pasaulio vandenilio technologijų centro vaidmuo.

Nepasitenkinimo priežastys

Didelė parama N. Modi nereiškia vienbalsio palaikymo. Indai priekaištauja Vyriausybei dėl netolygaus ekonomikos augimo vaisių paskirstymo, darbo vietų trūkumo, pilietinių teisių, laisvių pažeidimų, neišspręstų švietimo ir medicinos problemų.

Dalis gyventojų dar nesusitaikė su artimųjų mirtimis per COVID-19 pandemiją. Jei ne deguonies balionų ir vietų ligoninėse, vėliau – vakcinos deficitas, tikėtina, nuo koronoviruso mirusių žmonių skaičius būtų gerokai mažesnis nei 0,5 mln.

Remiantis Besivystančių visuomenių tyrimo centro 2023 m. visoje šalyje atliktos apklausos duomenimis, 22 proc. indų mano, kad jų turtas per pastaruosius ketverius metus sumažėjo. Dar 42 proc. teigia, kad jų finansinė padėtis nepasikeitė, o trečdalis teigia, kad ji pagerėjo. Panašią statistiką tyrėjai užfiksavo ir 2019 m. rinkimų, kuriuos laimėjo partija „Bharatiya Janata“, išvakarėse.

Nors šalies ekonomika sparčiai auga, nesukuriama pakankamai darbo vietų. Padėties negelbsti net užsienio bendrovių, kurios dėl Pekino ir Vašingtono nesutarimų renkasi Indiją, o ne Kiniją, dėmesys. Ypač trūksta darbo išsilavinusiam jaunimui: Tarptautinės darbo organizacijos skaičiavimais, 2022 m. jaunų indų, turinčių vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą, dalis bendroje bedarbių masėje viršijo 65 proc.

Nepalanki padėtis darbo rinkoje kai kuriuos jaunus indus verčia stoti opozicijos pusėn. Analogiškai elgiasi ir ūkininkai, reikalaujantys didesnės Vyriausybės paramos.

N. Modi Vyriausybė nuolat kaltinama demokratijos ir žodžio laisvės varžymu. 2021 m. Indija neteko laisvos šalies statuso žmogaus teisių organizacijos „Freedom House“ sąraše ir perėjo į „iš dalies laisvų šalių“ kategoriją. Pernai organizacijos „Reporteriai be sienų“ spaudos laisvės indekse šalis buvo vienuolika laiptelių žemiau nei anksčiau – 161-oji iš 180-ies.