Dviguba kontrolė
Sausio 16 d. A. Lukašenka pasirašė dekretą Nr. 19 „Dėl kriptobankų ir kai kurių skaitmeninių žetonų reguliavimo klausimų“. Jo spaudos tarnybos pranešimą citavusi agentūra „BelTa“ aiškino: siekiama sustiprinti Baltarusijos kaip finansinių IT technologijų lyderės įvaizdį, sukurti sąlygas kriptobankų veiklai.
Dekrete kriptobankas apibrėžiamas kaip akcinė bendrovė, kuriai bankininkystės operacijas leidžiama derinti su veikla, susijusia su skaitmeniniais žetonais.
Kriptobankai bus dvigubai kontroliuojami: juos prižiūrės Baltarusijos nacionalinis bankas, tačiau kartu jie turės būti registruoti Aukštųjų technologijų parke – IT ekonominėje zonoje, kurią diktatorius mėgsta vadinti Minsko Silicio slėniu.
Nacionalinio banko pirmojo pirmininko pavaduotojas Aleksandras Jegorovas paskelbė, kad kriptobankai klientams, be kita ko, siūlys kriptovaliuta užtikrintas paskolas, kriptokorteles, kurios mokėjimo momentu automatiškai konvertuoja kriptovaliutą į baltarusiškus rublius.
Be to, bus legalizuotas kriptouždarbis savarankiškai dirbantiems asmenims: anksčiau dizaineriai ar programuotojai, gavę užmokestį kriptovaliuta iš užsienio klientų, negalėjo jo legaliai deponuoti ir sumokėti mokesčių – dabar ši kliūtis pašalinta. Esminė sąlyga – operacijos turės vykti licencijuotame kriptobanke.
Privataus verslo iniciatyva
Šis A. Lukašenkos dekretas logiškai pratęsia procesą, prasidėjusį beveik prieš dešimtmetį.
Dar 2017 m. Aukštųjų technologijų parke buvo sudaryta darbo grupė kriptoekonomikos reguliavimui parengti. Idėjos iniciatorius buvo IT verslininkas Viktoras Prokopenya. Į darbą įtrauktos privačios teisinės ir konsultacinės įmonės, tačiau nei Finansų ministerija, nei Nacionalinis bankas generuojant idėjas nedalyvavo.
V. Prokopenya – vienas ryškiausių Baltarusijos naujųjų technologijų verslininkų. Jis 2001 m. įkūrė kompaniją „Viaden Media“, kurią, jau tapusią mobiliųjų programėlių verslo žvaigžde, sėkmingai pardavė izraeliečių milijardieriui Teddy Sagiui. V. Prokopenya steigė investicinius fondus „VP Capital“ ir prekybos platformą „Capital.com“, investavo į papildytosios realybės technologijų startuolį „Banuba“.
Jo karjerai padėjo valdžios palankumas, nors 2015 m. verslininkas buvo apkaltintas dėl ekonominės veiklos, kurį laiką praleido tardymo izoliatoriuje. Išėjęs į laisvę V. Prokopenya sumokėjo kompensaciją, tęsė veiklą, mokėjo rekordinius mokesčius, tačiau po 2020 m. rinkimų farso persikraustė į Londoną.
Kriptovaliutų plėtros impulsą lėmė būtent privataus sektoriaus iniciatyva. 2017 m. gruodį A. Lukašenka pasirašė dekretą Nr. 8 „Dėl skaitmeninės ekonomikos plėtros“, kuris tapo kriptoverslo teisine baze ir, bet kita ko, numatė mokesčių lengvatą – teisę iki pat 2049 m. nemokėti PVM.
Tarp lyderių
A. Lukašenka nėra šios srities pionierius – Čilės Vyriausybės fondas pirmosios šalyje kriptovaliutų biržos sukūrimą finansavo 2015 m. Liūdnai pagarsėjęs Venesuelos prezidentas Nicolásas Maduro apie nuosavos kriptovaliutos įkūrimą pranešė 2017 m. Tiesa, pastarasis projektas, turėjęs padėti šaliai apeiti tarptautines sankcijas, žlugo anksčiau nei diktatoriaus karjera, dar 2024 m.
Japonija 2016 m. pirmoji pradėjo legalizuoti kriptovaliutas. Tačiau Baltarusiją pagrįstai galima laikyti viena pirmųjų šalių, legalizavusių kriptovaliutą, – ji aplenkė net JAV. Tik, skirtingai nei Šveicarija ar JAV, kur kriptobankus steigia privatus sektorius, Baltarusija kuria visapusišką valstybės kontroliuojamą sistemą.
Formaliai suteikdama daugiau galimybių veikti kriptofinansų pasaulyje, tuo pat metu Baltarusijos valdžia mažina laisvę. Pernai gruodį neva dėl reklamos pažeidimų Baltarusijoje buvo užblokuota prieiga prie kelių pagrindinių kriptovaliutų biržų.
„Kriptobankų reguliavimas nėra paplitęs reiškinys. Nežinau kitos šalies, kur tokia sistema būtų sukurta, – sako nepriklausomo ekonominių tyrimų centro BEROC ekspertė Anastasija Luzgina. – Tarptautinėje praktikoje yra panašių struktūrų pavyzdžių, tačiau jos dažniausiai reguliuojamos pagal jau galiojančius teisės aktus. Baltarusijoje turime specialiai konkrečiai finansų struktūros rūšiai sukurtą teisės aktą.“
(Ne)matomi pinigų srautai
2025 m. rugsėjį A. Lukašenka pareiškė, kad per pirmuosius septynis metų mėnesius Baltarusijos kriptobiržose atliktų operacijų vertė siekė 1,7 mlrd. JAV dolerių.
Kaip pastebi „Gazeta Wyborcza“, šis skaičius pasauliniu mastu nėra didelis – vien Lenkijoje mėnesinė apyvarta didžiausiose biržose siekia kelis milijardus, nors ji pati pagal kriptovaliutų naudojimą vienam gyventojui nepatenka net į 20-uką.
„Formaliai problemų perkant ar parduodant valiutą nėra“, – „Gazeta Wyborcza“ citavo A. Luzginą. Pastaraisiais metais šalies gyventojai netgi daugiau valiutos parduodavo nei pirkdavo – tai lėmė iki 2024 m. pabaigos stiprėjęs Baltarusijos rublis ir mažos palūkanos už indėlius valiuta.
BEROC duomenys rodo, kad sparčiai auga ir asmeniniai pervedimai iš užsienio. Per tris pirmuosius 2025 m. ketvirčius jų suma siekė 880 mln. JAV dolerių (palyginti su 670 mln. metais anksčiau ir 543 mln. 2020-aisiais). Tai rodo, kad į šalį plūsta vis daugiau emigrantų – tiek ekonominių, tiek politinių – pinigų.
Anot A. Luzginos, didėjantis susidomėjimas kriptovaliutomis susijęs ne su dolerių ar eurų trūkumu, o su tuo, kad tradiciniai finansiniai kanalai tapo brangesni, mažiau patikimi ir rizikingi dėl galimų blokavimų tarptautinių sankcijų sąlygomis. Todėl Baltarusijoje kriptovaliutos šiandien dažniau naudojamos kaip priemonė pervesti valiutą ir išvengti apribojimų, o ne kaip ilgalaikė investicija.
Žetonais pagrįsti sandoriai yra mažiau skaidrūs ir daug sunkiau atsekami nei tradiciniai bankiniai sandoriai. Dėl šios priežasties kriptovaliuta gelbsti į Vakarus pabėgusius Baltarusijos ar Rusijos politinius emigrantus, negalinčius naudotis savo banko sąskaitomis. Daugelyje šalių greta oficialių biržų veikia neoficialios kasos, siūlančios konvertavimo paslaugą be klausimų ir su minimalia kontrole.
Baltarusijos valdžia ėmėsi šio reikalo, tik ne drausdama, bet siekdama kontroliuoti. 2024 m. gruodį uždraudė fiziniams asmenims prekiauti kriptovaliutomis už Aukštųjų technologijų parke registruotų platformų ribų. Taip legali rinka buvo nukreipta į siaurus, kontroliuojamus kanalus su privaloma vartotojų identifikacija ir operacijų stebėjimu.
Tuo pat metu valdžia užblokavo prieigą prie pasaulinių biržų ir kuria skaitmeninį rublį, kuris leis matyti visas operacijas ir prireikus jas blokuoti. Žiniasklaidos teigimu, režimo prižiūrima kriptobankų sistema turėtų veikti antroje 2026 m. pusėje.
Esama duomenų, kad su sankcionuotomis įmonėmis susijusios kriptovaliutų operacijos siekia dešimtis milijardų dolerių.
Galimybė išvengti sankcijų
Kriptovaliutų svarba Minsko režimui išaugo po 2022 m. vasario, kai dėl pagalbos Rusijai vykdant plataus masto invaziją į Ukrainą Baltarusijai buvo įvestos tarptautinės sankcijos ir apribota kelių šalies bankų veikla.
Vietos įmonės buvo priverstos ieškoti alternatyvių mokėjimo struktūrų tarptautinei prekybai su tomis šalimis, kurios neprisijungė prie sankcijų. Vienu iš šių mokėjimo būdų ir tapo kriptovaliuta. Ja naudojasi ir Rusija, kurios tarptautinių finansinių atsiskaitymų galimybės dėl sankcijų taip pat labai apribotos.
Esama duomenų, kad su sankcionuotomis įmonėmis susijusios kriptovaliutų operacijos siekia dešimtis milijardų dolerių, kad žinomos kriptovaliutų platformos yra įtrauktos į abejotiną veiklą. Vis dėlto dėl kriptovaliutų anonimiškumo dažnai sunku rasti tokių įrodymų, ypač kai dalyvauja įmonės iš Rusijos ar Baltarusijos.
A. Luzgina neabejoja: kaip didelė inovacija pateikiamas kriptobankų legalizavimas režimui sudaro galimybę apeiti finansines sankcijas – palengvinti atsiskaitymus, pvz., su Kinijos kompanijomis. Nors, primena ji, 2025 m. ES įvestos sankcijos ypač stipriai paveikė Baltarusijos finansų sistemą. Be kita ko, laikinų ar nuolatinių leidimų gyventi ES neturintiems Baltarusijos piliečiams uždrausta veikla su kriptovaliuta Europos biržose.
Be to, Minskas svarsto kasti kriptovaliutą, tai laiko galimu pajamų šaltiniu. Pernai kovą A. Lukašenka nurodė energetikos ministrui pradėti plėtoti šalies kriptovaliutų kasybos pramonę. „Pažvelkite į [kriptovaliutų] kasybą, – tuo metu valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“ citavo A. Lukašenką. – Jei mums tai pelninga, darykime tai. Turime elektros energijos perteklių. Tegul jie pagamina šią kriptovaliutą“ ir t. t. Tačiau bent kol kas Baltarusija netapo svarbia segmento dalyve kasant kriptovaliutą.
Alternatyva doleriui
Įkandin Baltarusijos, teisiškai sureguliuoti kriptovaliutų rinką planuoja ir Rusija, kur prieš kelerius metus diskutuota dėl visiško skaitmeninių aktyvų draudimo.
Atitinkamą Centrinio banko ir Finansų ministerijos parengtą įstatymo projektą planuojama pateikti Valstybės Dūmai jau artimiausiu metu. Licencijuotas biržas, skaitmenines saugyklas, keityklas, brokerius ir turto valdytojus prižiūrėtų Rusijos centrinis bankas. Pagrindinės nuostatos turėtų įsigalioti jau liepos 1 d.
Ekspertų manymu, kriptovaliuta gali tapti platesnio BRICS šalių tinklo, kurio vienas tikslų – sukurti alternatyvą rinkai, atsiskaitymų įrankiu. Ši sistema buvo pristatyta praėjusių metų BRICS viršūnių susitikime Kazanėje kaip BRICS Pay žetonas, sudarytas iš pirmaujančių šalių valiutų skaitmeninių versijų krepšelio. Nuo to laiko visos dalyvės skubiai priima įstatymus, siekdamos sukurti teisinį pagrindą skaitmenintoms pinigų formoms.
2023 m. Rusija aplenkė Kazachstaną ir tapo antra pagal dydį kriptovaliutų kasybos šalimi pasaulyje, o 2024 m. kasybą ir mokėjimus įteisino. Netrukus buvo leista naudoti kriptovaliutas tarpvalstybiniams atsiskaitymams.
Projektu siūloma kriptovaliutų biržas ir prekybos sistemas leisti valdyti tik įmonėms, turinčioms prekybos organizatoriaus licenciją. Šiuo metu tai aštuoni subjektai, įskaitant Maskvos ir Sankt Peterburgo biržas. Registrą prižiūrėtų Rusijos centrinis bankas.
Fiziniams asmenims kriptovaliutas būtų leidžiama pirkti tik per licencijuotus tarpininkus. Visiems investuotojams – tiek kvalifikuotiems, tiek nekvalifikuotiems – būtų privaloma atlikti žinių testus, kurių rezultatai galioja vienus metus. Nekvalifikuotiems investuotojams būtų taikomi metiniai pirkimo limitai, o pirkti jie galėtų tik Rusijos biržose kotiruojamus žetonus. Saugyklos ir keityklos valdžios institucijų prašymu privalėtų teikti duomenis.
Apytikriai 20 mln. kriptovaliutomis besinaudojančių rusų šis įstatymas iš esmės uždarytų galimybę prekiauti per „Telegram“ naudojant botus ir kitus neoficialius kanalus. Nors turimos kriptovaliutos galėtų būti išsaugotos, nauji pirkimai turėtų vykti per valstybės kontroliuojamą infrastruktūrą.
(be temos)