Briuselis Lietuvą išgirdo, bet tik viena ausimi. Galutiniame ES viršūnių susitikimo komunikate klausimas dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) nebuvo iškeltas.

Konkrečių pasiūlymų neišgirdo

Bandęs įtikinti ES lyderius, jog alternatyva pratęsti IAE darbą svarstytina, Prezidentas Valdas Adamkus per darbo vakarienę trečiadienį pristatė ekonomines ir kitas pasekmes, kurios laukia Lietuvos 2009 m. pabaigoje. Atominės uždarymas, pasak jo, kainuos labai didelius pinigus. "Mes paaiškinome, jog tam, kad būtų apsaugoti Lietuvos žmonės ir nesustotų šalies ekonomikos raidos tempai, mums gali tekti panaudoti ES struktūrinius fondus", – sakė jis.

Lietuvos delegacijos vadovai buvo įsitikinę, jog juos išgirdo. Mat Lietuvos energetinio saugumo klausimas buvo aptariamas platesniuose klimato kaitos ir pasaulio ekonomikos krizės kontekstuose. "Mes ilgai kalbėjome su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Ji sakė, kad Lietuvos vienos palikti negalima", – teigė prezidentas.

Tokiai pozicijai pritarė ir ES pirmininkaujančios Prancūzijos lyderis Nicolas Sarkozy. Tačiau konkrečių įsipareigojimų, Lietuvos energetikos problemų sprendimo, kaip to siekė mūsų šalies delegacija, ES neprisiėmė. Konkrečių pasiūlymų Lietuva tikisi sulaukti tik gruodį.

Latvija "padėjo" Lietuvai

Nemalonių akibrokštų Lietuva sulaukė iš kaimynės Latvijos. Po viršūnių susitikimo šios šalies premjeras Ivaras Guodmanis pareiškė, kad apie IAE pratęsimą kalbėti nėra prasmės. Be to, jis nepritarė siūlymui statyti elektros tiltą į Švediją iš Lietuvos.

"Lietuvai tenka per daug atsakomybės, todėl mes siūlome patys pastatyti tiltą į Švediją", – pareiškė Latvijos premjeras, pridūręs, kad jo šalis nori padėti Lietuvai.

Praėjusią savaitę Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas po susitikimo su I.Guodmaniu sakė, kad Latvija pritarė elektros jungčiai su Švedija iš Lietuvos.

Derybos su Maskva atidėtos

ES vadovams per darbo vakarienę aptariant klimato kaitos ir energetinio saugumo klausimus, Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai kalbėjosi, kaip spręsti Gruzijos ir Rusijos konfliktą. Tačiau ar buvo dėl ko nors sutarta, liko neaišku.

ES užsienio politikos koordinatorius Javieras Solana vakar pranešė, kad derybos su Maskva dėl naujos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties atidėtos mažiausiai mėnesiui. Lapkričio 14 d. numatytas ES ir Rusijos viršūnių susitikimas.

Už dialogą su Rusija pasisako ES pirmininkaujanti Prancūzija. O Italijos premjeras Silvio Berlusconi netgi pareiškė, kad neprieštarautų, jei Rusija stotų ES.

Kitos šalys, tarp jų ir Lietuva, laikosi priešingos pozicijos ir primena, kad Maskva neįgyvendino paliaubų susitarimo ir neišvedė pajėgų iš Gruzijos teritorijos. "Esu griežtai prieš", – kalbėjo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis. Pasak jo, būtų rizikinga atnaujinti derybas su Maskva, ir tai reikštų Rusijos pergalę.