Tačiau V. Zelenskis, kuris atvyko į Baltuosius rūmus siekdamas gauti šių amerikiečių gamybos tolimojo nuotolio ginklų, pareiškė, kad būtų pasirengęs už „Tomahawk“ raketas pasiūlyti „tūkstančius“ ukrainietiškų dronų.
JAV prezidento nenoras perduoti raketų išaiškėjo praėjus dienai po to, kai jis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu susitarė surengti naują aukščiausiojo lygio susitikimą Vengrijos sostinėje Budapešte.
„Tikiuosi, kad galėsime užbaigti karą negalvodami apie „Tomahawk“ raketas“, – pareiškė D. Trumpas žurnalistams, kai dviejų valstybių vadovai susitiko Baltuosiuose rūmuose.
Galingų raketų tiekimas Ukrainai, nepaisant V. Putino įspėjimų to nedaryti, „gali reikšti didelę eskalaciją. Tai gali reikšti, kad gali įvykti daug blogų dalykų“, sakė JAV prezidentas.
Jis pridūrė, kad, jo nuomone, V. Putinas, su kuriuo jis rugpjūtį susitiko Aliaskoje, bet tame susitikime nebuvo pasiekta jokio proveržio, „nori užbaigti karą“.
Dronai už raketas „Tomahawk“?
V. Zelenskis pasveikino D. Trumpą su jam tarpininkaujant neseniai pasiektu susitarimu dėl taikos Gazos Ruože ir išreiškė viltį, kad jis padarys tą patį dėl Ukrainos.
„Tikiuosi, kad prezidentas Trumpas gali tai padaryti“, – sakė jis.
Ukraina jau ne vieną savaitę ragina Vašingtoną perduoti raketų „Tomahawk“, teigdama, kad jos padėtų daryti spaudimą Rusijai, kad ji nutrauktų jau pusketvirtų metų besitęsiančią žiaurią invaziją.
Po D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus jau trečią kartą su JAV prezidentu Vašingtone susitikęs V. Zelenskis pažymėjo, kad „Jungtinės Valstijos turi „Tomahawk“ ir kitų raketų, labai galingų raketų, bet jos gali turėti tūkstančius mūsų dronų“.
Kyjivas plačiai naudoja dronus nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą.
V. Zelenskio vizito išvakarėse V. Putinas per pokalbį telefonu įspėjo D. Trumpą, kad šių raketų tiekimas gali eskaluoti karą ir pakenkti taikos deryboms.
D. Trumpo teigimu, Jungtinės Valstijos turi elgtis atsargiai, nes negali išeikvoti savo raketų „Tomahawk“, kurių veikimo nuotolis viršija 1600 kilometrų, atsargų.
Po Aliaskoje įvykusio susitikimo diplomatinės derybos dėl Rusijos invazijos užbaigimo įstrigo.
Kremlius penktadienį pareiškė, kad prieš V. Putino ir D. Trumpo susitikimą reikia išspręsti „daug klausimų“, įskaitant tai, kas bus įtrauktas į kiekvienos šalies derybų grupę.
Tačiau Maskva atmetė spėjimus, kad V. Putinui kils sunkumų dėl skrydžio Europos oro erdve.
Vengrija pareiškė užtikrinsianti, kad V. Putinas galėtų atvykti ir „sėkmingai derėtis“ su JAV, nepaisant dėl įtariamų karo nusikaltimų Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto arešto orderio.
Donaldo Trumpo nusivylimas
D. Trumpo pozicija dėl karo Ukrainoje nuo jo antrosios kadencijos pradžios ne kartą smarkiai keitėsi.
Iš pradžių D. Trumpas ir V. Putinas ėmė siekti glaudesnių santykių, o JAV lyderis V. Zelenskį pavadino „diktatoriumi be rinkimų“.
Kulminaciją įtampa pasiekė vasario mėnesį, kai tarp dviejų lyderių per televiziją transliuotame susitikime Ovaliajame kabinete kilo kivirčas, o D. Trumpas savo Ukrainos kolegai pareiškė, kad šis „neturi kortų“.
Visgi vėliau jųdviejų santykiai pagerėjo, o D. Trumpas vis labiau reiškė nusivylimą V. Putinu.
Tačiau D. Trumpas išlaiko atvirą dialogo su V. Putinu kanalą, aiškindamas, kad jiedu „gerai sutaria“.
JAV lyderis po pokalbių su Rusijos prezidentu ne kartą keitė savo poziciją dėl sankcijų ir kitų priemonių prieš Rusiją.
2022 metų vasarį V. Putinas įsakė pradėti visapusišką invaziją į Ukrainą, pavadinęs tai „specialiąja karine operacija“, kuria siekiama „demilitarizuoti“ šalį ir užkirsti kelią NATO plėtrai.
Kyjivas ir jo Europos sąjungininkai teigia, kad karas yra neteisėtas žemės grobimas, dėl kurio žuvo dešimtys tūkstančių civilių ir karių, o šalis patyrė didžiulius nuostolius.
Rusija dabar okupuoja apie penktadalį Ukrainos teritorijos ir didžioji dalis okupuotos žemės dėl karo veiksmų yra nuniokota. Penktadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos pajėgos užėmė tris kaimus Ukrainos rytinėse Dnipropetrovsko ir Charkivo srityse.
