(Ne)naujas koziris

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė norįs susitarimo su Kyjivu, kuris numatytų retųjų žemės metalų tiekimą Jungtinėms Valstijoms iš Ukrainos mainais į „tai, ką mes jiems duodame“. JAV šiuo metu yra svarbiausia Ukrainos rėmėja kovoje su Rusija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs atviras JAV investicijoms į retųjų iškasenų verslą Ukrainoje. „Esame atviri tai plėtoti su partneriais, kurie padeda mums ginti mūsų šalį ir savo ginklais ir sankcijų paketais atstumti priešą“, – sakė V. Zelenskis. Jo šalis turinti pakankamai retųjų žemės metalų, tačiau dalis išteklių yra rusų okupuotose teritorijose. Maskva kontroliuoja 20 proc. Ukrainos teritorijos.

Apie Ukrainoje plytinčius retųjų naudingųjų iškasenų klodus – „strateginį ekonominį potencialą“ – ir apie jų eksploatavimo panaudojimą sąjungininkų pagalbai motyvuoti garsiai prabilta 2024-aisiais, kai V. Zelenskis Vakaruose pristatė savąjį taikos planą. Dalis šio dokumento nebuvo viešinama. Su D. Trumpu V. Zelenskis šį klausimą aptarė  praėjusį rudenį, kai dar nebuvo aiški JAV prezidento rinkimų baigtis.

Reti ir nepatogūs

Skaičiuojama, kad iš viso esama septyniolikos retųjų žemių elementų. Atskirų metalų savybės skiriasi, bet jie vadinami bendru terminu, nes dažnai randami kartu. Kiekvienas šių metalų turi pramonei vertingų savybių, kai kurie yra nepakeičiami.

Europis naudojamas televizorių ekranams, ceris – stiklui poliruoti ir naftai perdirbti, lantanas – benzininių variklių katalizatoriams. Neodimis ir disprozis leidžia gaminti beveik amžinus, itin galingus magnetus, kurie naudojami statant vėjo elektrines jūrose. Retieji elementai taip pat naudojami gaminant dronus, kietuosius diskus, elektros variklius, teleskopų lęšiams, raketoms ar naikintuvams.

2024 m. JAV Geologijos tarnyba pasaulines retųjų žemių atsargas vertino mažiausiai 110 mln. t, iš kurių 44 mln. yra Kinijoje. Perpus mažiau yra Brazilijoje, 21 mln. – Vietname, 10 mln. Rusijoje ir 7 mln. t – Indijoje. Europoje taip pat esama daug atsargų – Vokietijoje, Skandinavijoje. Tačiau esminis klausimas jas įveiklinant – ar gavyba ekonomiškai apsimoka.

Retosios žemės paprastai randamos rūdų sluoksniuose junginių pavidalu. Didžiausia problema – iš iškastos rūdos išgauti kuo labiau išgrynintus elementus. To siekiama sudėtingais cheminiais procesais, dažnai naudojant rūgštis, į aplinką išskiriant nepageidaujamus produktus: susidaro radioaktyvūs izotopai ir nuodingos nuotekos.

Perpektyva: retųjų žemių mineralai — neatsiejama moderniųjų technologijų verslo dalis. / D. Becker / „Reuters“ nuotr.

Pekino vienvaldystė

Kinija yra neginčijama retųjų žemių rinkos lyderė. Šalyje yra ne tik didelių atsargų (apie 70 proc. visų pasaulio atsargų).

Laisvosios rinkos taisyklių nepaisanti, aplinkosaugai daug reikšmės neskirianti komunistų Vyriausybė ilgus dešimtmečius efektyviai išnaudoja savo išteklius – kasa rūdą, grynina retuosius elementus neatsižvelgdama į šalutinį poveikį gamtai. Todėl daugelis kitų retųjų elementų gamintojų, užuot užsiėmę taršos išgryninimo procesu, žaliavą eksportuoja į Kiniją.

Pasaulio ekonominio forumo duomenimis, Kinija kontroliuoja 85–90 proc. pasaulinių retųjų žemės elementų nuo kasybos iki perdirbimo ir 92 proc. pasaulinės retųjų žemės elementų magnetų gamybos.

Kinija tiekia daugiau nei pusę iš 30 ES įvardytų kritinių žaliavų, t. y. tenkina beveik 40 proc. ES poreikių.

Retieji elementai – JAV pramonės silpnoji vieta. JAV geologijos tarnyba 50 mineralų laiko svarbiausiais šalies ekonomikai ir gynybos sektoriui. Daugelį metų JAV dominavo pasaulinėje rinkoje, tačiau dabar labai priklauso nuo importo. Kaip ir ES, Jungtinės Valstijos didžiąją savo žaliavų dalį gauna iš Kinijos, tačiau, stengiantis sumažinti šią priklausomybę, ieškoma alternatyvių šaltinių.

Pekinas savo dominuojančia pozicija pirmą kartą atvirai panaudojo dar 2010 m.: dėl teritorinio ginčo Kinija sustabdė eksportą į Japoniją. Nuo to laiko Tokijas dėjo daug pastangų diversifikuoti tiekimą: pasirašyta sutartis su Australijos koncernu dėl gamybos Malaizijoje, sustiprinti perdirbimo pajėgumai. 2019 m. panašus likimas grėsė JAV tuomečių prekybos ginčų su Kinija kontekste.

Patikimesnė alternatyva?

„Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, JAV ir Kinijos konkurencija ir kiti geopolitiniai pavojai išryškino atsparių ir diversifikuotų tiekimo grandinių poreikį“, – teigiama pernai vasarą paskelbtoje Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje.

Joje, be kita ko, teigiama, kad demokratinės šalys remiasi esminėmis kritinėmis žaliavomis, tokiomis kaip nikelis, litis ir aliuminis. Kritinių mineralų rinka per pastaruosius penkerius metus padvigubėjo iki daugiau nei 320 mlrd. dolerių ir per ateinančius penkerius metus ji turėtų dar kartą padvigubėti.

Nepaisant vykstančių iššūkių, Ukraina turi didžiulį potencialą tapti svarbia pasauline kritinių žaliavų tiekėja, gali padėti JAV ir ES sumažinti priklausomybę nuo nedemokratinių režimų, sako ataskaitos autoriai. Ukraina esanti viena iš dešimties didžiausių pasaulio mineralinių išteklių tiekėjų, valdančių apie 5 proc. pasaulio išteklių. Apie 20 tūkst. telkinių esama 116 rūšių iškasenų. Prieš Rusijos plataus masto invaziją 15 proc. telkinių buvo aktyvūs.

Ukraina yra pagrindinis potencialus retųjų žemės metalų tiekėjas, įskaitant titaną, litį, berilį, manganą, galį, uraną, cirkonį, grafitą, apatitą, fluoritą ir nikelį. Šalyje yra didžiausios Europoje titano atsargos (7 proc. pasaulio atsargų) – iki Rusijos plataus masto invazijos šalis buvo pagrindinė titano tiekėja kariniam sektoriui.

Ukrainai priklauso vienas didžiausių Europoje patvirtintų ličio atsargų kiekių (apie 500 tūkst. t), ji yra penktoji pagal dydį galio gamintoja pasaulyje, buvo pagrindinė neono dujų gamintoja, tiekianti 90 proc. labai išgryninto, puslaidininkių klasės neono JAV lustų pramonei.

Ukraina turi patvirtintų berilio, reikalingo branduolinei energetikai, aviacijos, karinei, akustinei ir elektronikos pramonei, telkinių; taip pat urano, kuris yra būtinas branduoliniam ir kariniam sektoriams. Cirkonis ir apatitas yra gyvybiškai svarbūs branduolinei ir medicininei gamybai.

Šalis taip pat žinoma dėl savo didelių, aukštos kokybės geležies rūdos ir mangano atsargų, kurios yra būtinos plienui gaminti. 2021 m. Ukraina tiekė 43 proc. ES plieno lakštų importo.

Be to, Ukraina turi reikšmingų spalvotųjų metalų atsargų, tokių kaip varis (4-oji vieta Europoje), švinas (5-oji), cinkas (6-oji) ir sidabras (9-oji). Nikelio telkiniai (215 tūkst. t) ir kobalto (8,8 tūkst. t) yra Kirovohrado ir Dnipropetrovsko regionuose.

Ukrainos grafito atsargos sudaro 20 proc. pasaulio išteklių. Šalis taip pat patenka į pasaulio dešimtuką pagal mineralus, įskaitant bromą, magnio metalą, manganą, durpes, ketų ir kaoliną.

Daug nežinomųjų

Paprašyti pakomentuoti D. Trumpo pareiškimą, Ukrainos specialistai kiek sutrinka. Retieji metalai, apie kuriuos kalbėjo JAV prezidentas, – labai plati sąvoka.

Geriausi retųjų žemės elementų telkiniai yra okupuotoje teritorijoje, prie Azovo jūros, – kaip Radio NV sakė buvęs Jungtinės kalnakasybos ir chemijos vienas vadovų Jegoras Perelyginas, jų parametrai ir savybės panašūs į Vidinėje Mongolijoje (Kinijoje) ir JAV esančių telkinių.

Ukraina – viena pagrindinių Europos šalių, kurioje esama titano rūdos telkinių. „Mes ir Norvegija, t. y. tik dvi šalys Europoje, išgauname titano rūdas ir jas eksportuojame. Dauguma telkinių yra Dnipropetrovsko, Žytomyro ir Kirovogrado srityse. Vienais vertinimais, mūsų atsargos sudaro 7 proc., kitais – 12 proc. pasaulio atsargų. Esame pasaulinio masto žaidėjas“, – sakė J. Perelyginas.

Pasitelkus papildomų išteklių, įmanoma atgaivinti germanio, galio perdirbimą. Eksperto teigimu, Kyjivas gali pasiūlyti Amerikai keturių–šešių mineralų ar metalų grupių iškasenų.

Nepaisant vykstančių iššūkių, Ukraina turi didžiulį potencialą tapti svarbia pasauline kritinių žaliavų tiekėja, galėtų padėti JAV ir ES sumažinti priklausomybę nuo nedemokratinių režimų.

Per audringą XX a. pabaigos laikotarpį dauguma šių medžiagų kasybos verslo objektų – tiek pirminės, tiek antrinės grandies – arba bankrutavo, arba nuskurdo, tad be didelių investicijų nebūsią įmanoma atgaivinti šios pramonės šakos.

Ekspertas nurodo Kanados geopolitinės rizikos vertinimo bendrovės „SecDev“ duomenis, kad Rusija yra okupavusi Ukrainos teritorijas, kuriose energijos išteklių, metalų ir naudingųjų iškasenų telkinių vertė siekia mažiausiai 12,4 trln. JAV dolerių.

Kita vertus, išteklius reikėtų atidžiai įvertinti pagal šiuolaikinius standartus. „Kalbant apie titano telkinius, esu 100 proc. įsitikinęs, kad mūsų telkiniai atitinka JAV dabar deklaruojamus interesus. Tačiau daugelyje kitų pozicijų mums reikia patvirtinti visus tuos išteklius“, – sakė J. Perelyginas.

Kalbėdamas apie ličio telkinius jis daro prielaidą, kad Ukrainoje jie gali būti mažesnio pelningumo, kad galėtų sudominti partnerius iš JAV, ir pabrėžė: naudingųjų iškasenų gavyba yra labai imli kapitalui ir energijai, todėl nereikėtų su ja sieti visų savo lūkesčių.

Ekspertas skaičiuoja: norint įvertinti išteklių apimtį gali prireikti mažiausiai devynių mėnesių, o gal ir metų ar net penkerių. Tokie projektai labai dažnai užtrunka 12–14 metų, kol turi rinkai tinkamą produktą.

Kaip primena „Reuters“, Ukrainos ekonomikos ministro pirmasis pavaduotojas Oleksijus Sobolevas yra sakęs, kad Vyriausybė rengia susitarimus su Vakarų sąjungininkais, įskaitant JAV, Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Italiją, dėl projektų, susijusių su ypatingos svarbos medžiagų eksploatavimu. Vyriausybės vertinimu, bendras sektoriaus investicijų potencialas iki 2033 m. gali siekti apie 12–15 mlrd. dolerių.

Valstybinė geologijos tarnyba teigė, kad Vyriausybė rengia apie 100 vietų, kurioms bus išduotos bendros licencijos ir kurios bus vystomos, tačiau daugiau informacijos nepateikia.

„Nors Ukrainoje yra aukštos kvalifikacijos ir palyginti nebrangi darbo jėga ir išvystyta infrastruktūra, investuotojai atkreipia dėmesį į daugybę kliūčių investicijoms, įskaitant neveiksmingus ir sudėtingus reguliavimo procesus, taip pat sunkumus gauti geologinių duomenų ir žemės sklypų. Jų teigimu, tokiems projektams įgyvendinti prireiktų ne vienų metų ir didelių pradinių investicijų“, – rašo „Reuters“.

Investuoti į taiką

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Kyjivas nori bendradarbiauti su partneriais vykdant milijardų eurų vertės projektus ne tik retųjų žemės elementų gavybos, bet ir energetikos ir statybų sektoriuose, kad po karo atstatytų šalį.

Kyjivas ketina pasiūlyti „garantijas dėl stambių verslo įmonių buvimo Ukrainoje ir mūsų artimiausių sąjungininkių – Jungtinių Valstijų – interesų plėtojant šiuos (retųjų žemių elementų) telkinius ir užtikrinant jų apsaugą“, sakė užsienio reikalų ministras.

Tačiau bendradarbiavimas neturėtų apsiriboti tik tais elementais, spaudos konferencijoje su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Davidu Lammy pabrėžė A. Sybiha.

Pasak jo, Ukraina turi didžiulį potencialą tapti Europos energetinio saugumo garantu, pirkdama suskystintąsias gamtines dujas iš Jungtinių Valstijų ir saugodama jas milžiniškose požeminėse talpyklose vėlesniam paskirstymui.

A. Sybiha taip pat sakė, kad Ukrainos ir JAV įmonės domisi šalies atstatymu po karo. Kaip manoma, jis kainuos daugiau nei 400 mlrd. dolerių (385 mlrd. eurų).

„Tai bus vienas didžiausių šio šimtmečio projektų ir atitinkamai viena didžiausių galimybių mūsų sąjungininkams“, – pažymėjo jis.