Sandūroje tarp dviejų popiežių valdymo vėl aktualizuojama Vatikano finansų tema. Neretai pačios institucijos ir asmeninio popiežiaus turto klausimai supainiojami, dažnai pamirštant, kad vadovaudamas Bažnyčiai pontifikas ne dirba, bet atlieka pareigą pašaukimui. Tad ir negauna algos. Vis dėlto tai nereiškia, kad pontifikas negali turėti santaupų.

Prieš tapdamas popiežiumi, Šventasis Tėvas paprastai jau būna ilgus metus išbuvęs Bažnyčios tarnu. Argentinietis Jorge Mario Bergoglio, būsimasis popiežius Pranciškus, 1992 m. buvo paskirtas vyskupu, 2001 m. – kardinolu. „Eidamas šias pareigas, jis uždirbdavo nuo 10 tūkst. iki 14 tūkst. eurų per mėnesį“, – rašo n-tv.de.

Popiežiai gali sukaupti turto ne tik iš atlygio už ankstesnes pareigas. Kai kurie, ypač tokie intelektualiai aktyvūs koks buvo Benediktas XVI, gauna honorarus už knygas ir publikacijas. Tačiau kaip teigia Vatikano ekspertas Ulrichas Nersingeris, šios papildomos pajamos paprastai nėra naudojamos asmeninėms reikmėms: „Viskas, kas susiję su popiežiaus pajamomis, pavyzdžiui, iš knygų pardavimų ar aukų, yra perduodama labdaros organizacijoms.“ Labdarai pinigus, gautus pardavus 2017 m. jam dovanotą beveik 1 mln. eurų vertės „Lamborghini“, paaukojo ir Pranciškus.

Viduramžiais ir Renesanso laikotarpiu kai kurie popiežiai gyveno nepaprastoje prabangoje ir asmeniškai valdė didžiulius turtus. Tačiau, kaip pažymi U. Nersingeris, pastaraisiais šimtmečiais popiežiai gyveno gana kukliai, žinoma, neskursdami: Vatikanas apmoka visas savo vadovo išlaidas – pradedant maistu, baigiant kelionėmis.

Popiežius Pranciškus pabrėžė kuklumą – taupiai elgtis su pinigais raginti ir jo pavaldiniai. Juolab kad pontifikas daug nuveikė reformuodamas Vatikano finansinę sistemą. Anot vieno geriausių Vatikano ekspertų, Italijos žurnalisto Marco Politi, Pranciškus nusausino Vatikano banko pelkę: įvedė kontrolės mechanizmus, dėl kurių šiandien sunkiai įmanoma plauti pinigus arba papirkinėti Italijos politikus.

Viskas, kas susiję su popiežiaus pajamomis, pavyzdžiui, iš knygų pardavimų ar aukų, yra perduodama labdaros organizacijoms.

Vienas ryškiausių Pranciškaus pontifikato finansinių skandalų buvo susijęs su nekilnojamojo turto įsigijimu Londone už bažnytinio fondo lėšas. 2020 m. šis sandoris, dokumentuose įvardytas kaip investicija, susilaukė finansų priežiūros institucijų dėmesio. Audito duomenis, nuostoliai siekė daugiau kaip 100 mln. eurų.

2021 m. byla prieš dešimt asmenų buvo perduota teismui. Pagrindinis įtariamasis, valstybės sekretoriaus pavaduotojas Giovanni Angelo Becciu, atsistatydino, bet teismo neišvengė – 2023 m. gruodį buvo nuteistas penkeriems su puse metų kalėjimo už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, piktnaudžiavimą valdžia, melagingos informacijos teikimą, korupciją, pinigų plovimą ir slaptų dokumentų atskleidimą. Jis tapo pirmuoju įkalintu kardinolu Romos bažnyčios istorijoje.

Šventojo Sosto pajamos – iš sudėtingos įvairių šaltinių sistemos: Vatikano banko pajamos iš mokesčių ir palūkanų, Vatikano miesto-valstybės pelnas iš bilietų pardavimo ir pašto ženklų, tikinčiųjų aukos, pajamos iš investicinės veiklos ir nekilnojamojo turto.