„Mes visi turime (...) labai greitai ir daug greičiau nei šiandien atsisakyti anglies“, – sakė jis žurnalistams pasibaigus viršūnių susitikimui.
Klimato srityje G-20 rado minimalų bendrą sutarimą, nepaisant to, kad, pasak Europos Sąjungos klimato stebėsenos agentūros, 2023-ieji greičiausiai bus karščiausi metai žmonijos istorijoje.
Svarbiausioms iškastinio kuro gamintojams, įskaitant Saudo Arabiją, Rusiją ir Australiją, ir nuo anglies priklausomoms valstybėms, tokioms kaip Indija ir Pietų Afrika, susėdus prie derybų stalo, nenuskambėjo visuotinis įsipareigojimas palaipsniui atsisakyti teršiančio kuro.
Mes visi turime (...) labai greitai ir daug greičiau nei šiandien atsisakyti anglies.
G-20 šalys įsipareigojo iki 2030 metų patrigubinti atsinaujinančios energijos šaltinius ir įsipareigojo tik laipsniškai sumažinti anglies naudojimą „atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes“.
Jungtinių Tautų pažangos dėl šio dokumento ataskaitoje, paskelbtoje anksčiau šią savaitę, sakoma, kad pasaulis pavojingai atsilieka nuo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų – sumažinti taršą anglies dioksidu ir padidinti besivystančių šalių finansavimą.
Ataskaitoje teigiama, kad „pasaulis nėra pakeliui ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų link“, įskaitant tai, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus palyginti su temperatūra ikiindustriniu laikotarpiu.
Kad 1,5 laipsnio tikslas būtų pasiektas, pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas turi pasiekti aukščiausią tašką iki 2025 metų, o vėliau smarkiai sumažėti, sakoma dokumente.
Siekiant iki 2050-ųjų pasiekti nulinį grynąjį anglies dioksido išmetimą – dar vieną Paryžiaus susitarime numatytą tikslą, – taip pat reikės palaipsniui nutraukti viso iškastinio kuro, kurio išmetamų teršalų negalima surinkti, deginimą, teigiama ataskaitoje.
Lapkričio pabaigoje Dubajuje prasidėsiančiose dvi savaites truksiančiose COP28 derybose, kuriose dalyvaus 196 šalys, bus karštai ginčijamasi, kaip greitai išvalyti pasaulio ekonomiką nuo naftos, dujų ir anglių.
Naujausi komentarai