„Iki šiol buvome neteisingame kelyje“, – pareiškė E.Macronas, sakydamas iškilmingą kalbą abiejų parlamento rūmų nariams Versalio rūmuose. „Mes teikėme pirmenybę taisyklėms, o ne iniciatyvai“, – pridūrė jis.

Gegužę rinkimus laimėjęs 39 metų Prancūzijos lyderis parlamentarams pateikė visą virtinę pasiūlymų, tarp kurių buvo naujas įstatymas, kuriuo parlamentarų skaičius abiejuose rūmuose būtų sumažintas trečdaliu.

Jis taip pat pasiūlė keisti rinkimų sistemą, taip siekiant pagerinti proporcingą atstovavimą, „kad (parlamente) būtų teisingai atstovaujamos visos tendencijos“.

E.Macronas sakė norintis per metus įgyvendinti „ryškius pokyčius..., kurių labai reikia mūsų institucijoms“

„Aš noriu, kad mes išvengtumėme pusinių priemonių ir kosminių planų, – sakė jis. – Šios reformos bus pristatytos balsavimui parlamente, bet, jeigu bus būtina, man teks kreiptis į mūsų piliečius, kad jie balsuotų referendume“.

Pasak E.Macrono, parlamentarų mandatų skaičiaus sumažinimas – vienas jo rinkimų kampanijos pažadų – turėtų „teigiamą poveikį bendrai parlamento darbo kokybei“.

Prancūzijos Senatas turi 348 narius, o žemesnieji parlamento rūmai Nacionalinė Asamblėja – 577.

E.Macronas dar pareiškė rudenį atšauksiąs nepaprastąją padėtį, įvestą dėl džihadistų išpuolių 2015-ųjų lapkritį, kai žuvo 130 žmonių.

„Aš atstatysiu Prancūzijos žmonių laisves, atšaukdamas nepaprastąją padėtį šį rudenį, nes tos laisvės yra išankstinė stiprios demokratijos egzistavimo sąlyga“, – kalbėjo jis parlamentarams.

Nurodė peržiūrėti karinę strategiją, stiprinti diplomatiją

Prancūzijos prezidentas E.Macronas nurodė peržiūrėti karinę šalies strategiją, kad karinės pajėgos gebėtų reaguoti į kylančias grėsmes, ir pažadėjo pagyvinti Prancūzijos diplomatiją.

E.Macronas sakė palaikysiąs karinės prancūzų intervencijos priemones prieš ekstremistus užsienyje. Jis taip pat pabrėžė, kaip svarbu laikytis „derybų, dialogo kelio“, ieškant sprendimų ilgesniam laikui.

Pasak jo, „grėsmės niekad lig šiol nebuvo tokios didelės“, ir šalims reikia kaip niekad glaudžiau bendradarbiauti.

Planuoja rengti viešas konferencijas apie ES

E. Macronas pranešė apie vėliau šiais metais Europoje vyksiančias viešas konferencijas, kuriomis bus siekiama sustiprinti Europos Sąjungą po Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos.

Savo daug temų aprėpusioje kalboje, kurioje išdėstė būsimo savo penkerių metų darbo prezidento poste prioritetus, E.Macronas pabrėžė, kad „mums reikia stipresnės Europos“.

Prancūzijos lyderis sakė suprantantis, kodėl tiek daug europiečių ES laiko biurokratine, atitolusia ir beširde. Todėl siekiant, kad piliečiai labiau įsitrauktų į ES veiklą, Prancūzija ir Vokietija organizuos konferencijas, kuriose galės dalyvauti kiekvienas.

Jis taip pat sakė, kad Europos valstybės turėtų artimiau bendradarbiauti teikdamos pagalbą politiniams pabėgėliams, kovodamos su nelegaliu migrantų gabenimu ir stiprindamos savo sienas, saugodamos jas nuo nelegalių migrantų.

Pasak E.Macrono, Europos Sąjunga apskritai „prarado savo kelią“, todėl jis ragino „naująją lyderių kartą“ atgaivinti Bendriją.

„Europos statybą susilpnino biurokratijos plitimas ir jo sąlygotas augantis skeptiškumas, – sakė E.Macronas. – Pastarieji 10 metų buvo žiaurūs Europai; mums pavyko įveikti krizes, bet mes praradome savo kelią“.

39-erių E.Macronas, priešingai nei euroskeptiškoji jo rinkimų varžovė Marine Le Pen (Marin Le Pen), Europos atgimimą minėjo tarp pagrindinių savo prezidento rinkimų kampanijos prioritetų.

„Aš tvirtai tikiu Europa, – sakė jis pirmadienį. – Tačiau nemanau, kad skepticizmas yra nepagrįstas“.

Pasak prezidento, „darbotvarkių ir tvarkaraščių tironija bei techninės suktybės ir vingrybės“ turi būti užmirštos.

Didžiosios Britanijos gyventojų praėjusių metų sprendimas palikti Europos Sąjungą yra „nesėkmės, su kuria susidurti mes turime turėti drąsos, simptomas“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel vienija jėgas su E.Macronu, kad būtų vėl užkurtas tradicinis prancūziškai-vokiškas ES „variklis“, Britanijai nubalsavus už „Brexit“.

E.Macronas pranešė, kad iki 2017 metų pabaigos Prancūzija ir Vokietija visoje Europoje pradės rengti „demokratinius suvažiavimus“.

Šie suvažiavimai, kuriais bus siekiama „atkurti Europą“, vyks nacionalinių debatų ES klausimais forma.

Kiekviena šalis galės „laisvai pasirinkti, ar nori juose dalyvauti, bet laiko neapgalvotiems sprendimams daugiau nėra“, sakė E.Macronas.