„Visa tai nerimta, tai moralinis ir politinis cinizmas, kurį laikau netoleruotinu“, – sakė E. Macronas televizijai LCI.
Jis pridūrė, jog pažadai apsaugoti civilius, kad šie galėtų trauktis į Rusiją, yra „veidmainystė“.
„Nepažįstu daug ukrainiečių, norinčių vykti į Rusiją“, – sakė jis ir pridūrė, kad civiliams apsaugoti reikia visiško ugnies nutraukimo, o ne koridorių.
E. Macronui sekmadienį telefonu pasikalbėjus su V. Putinu, Rusija pirmadienį paskelbė Prancūzijos prezidento „asmeniniu prašymu“ atidarysianti humanitarinius koridorius, kad civiliai galėtų evakuotis iš Kyjivo, Charkivo, Mariupolio ir Sumų.
Tačiau Eliziejaus rūmai pirmadienį pareiškė, kad toks prašymas per pokalbį nebuvo pateiktas, o E. Macronas apkaltino Maskvą „viešųjų ryšių triuku“.
Rusijos vyriausiasis derybininkas Maskvos ir Kyjivo derybose apkaltino Ukrainą blokuojant humanitarinius koridorius civiliams, bėgantiems nuo puolančių Rusijos pajėgų, ir pavadino tai „karo nusikaltimu“.
„Nacionalistai, užgrobę pozicijas miestuose, tebelaiko ten civilius“, – Rusijos valstybinei televizijai sakė buvęs kultūros ministras Vladimiras Medinskis. Jis apkaltino Kyjivą naudojantis civiliais kaip „gyvaisiais skydais“ ir sakė, kad „tai neabejotinai yra karo nusikaltimas“.
Rusų derybininkas pridūrė, kad naujausiame kariaujančių šalių derybų rate prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos daugiausia kalbama apie humanitarinius koridorius.
E. Macronas įspėjo, kad padėtis Ukrainoje blogėja su kiekviena diena ir kad tarptautiniai bandymai susitarti dėl ugnies nutraukimo kol kas nebuvo sėkmingi.
Pasak Prancūzijos prezidento, pagrindinis prioritetas yra išvengti „katastrofų“ Ukrainos atominėse elektrinėse. Po penktadienį Rusijos įvykdyto didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės užpuolimo Ukrainoje tebetvyro nerimas dėl Ukrainos branduolinių objektų saugumo.
Šalyje yra keturios veikiančios atominės elektrinės ir Černobylio elektrinė, kur 1986 metų balandžio 26-ąją įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa.
Vasario 24 dieną Rusijos kariai jėga perėmė Černobylio atominės elektrinės teritorijos kontrolę.
Vis dėlto E. Macronas tvirtino, kad „Prancūzija nekariauja su Rusija“, ir sakė, kad „norime sustabdyti šį karą patys netapdami kariaujančiąja šalimi“.
E. Macronas sekmadienį su V. Putinu kalbėjosi valandą ir 45 minutes. Tai buvo ketvirtas jų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją.
Pasak vieno iš Prancūzijos prezidentūros pareigūnų, V. Putinas pareiškė E. Macronui, kad Rusija pasieks savo tikslus Ukrainoje „arba per derybas, arba per karą“.
Šaltinis pridūrė, jog Rusijos prezidentas tvirtino „neketinąs“ atakuoti branduolinių objektų Ukrainoje.
