Renginio metu padaryta virtinė pranešimų, skirtų didesnei pilietinei atsakomybei ir didesniam saugumui.

Iki antrosios ir paskutinės E. Macrono kadencijos pabaigos yra likę daugiau nei treji metai. Pastarosiomis savaitėmis, dėl krizių virtinės ir augančio kraštutinių dešiniųjų iššūkio reikalai prezidentui klostėsi nelabai palankiai.

Praėjusią savaitę jis pristatė naują ministrų kabinetą su aiškiu pasvirimu dešinėn, jauniausiu per šalies istoriją ministru pirmininku paskirdamas 34 metų Gabrielį Attalį (Gabrielį Atalį), o dabar surengė išsamią spaudos konferenciją vidaus auditorijai – pirmą per pusę dešimtmečio.

Jis paskelbė apie bandymą, po kurio per ateinančius dvejus metus mokyklinės uniformos gali tapti privalomos, pasakė, kad visi vaikai turėtų išmokti Prancūzijos himną „Marselietė“ (La Marseillaise), ir pristatė idėją visiems moksleiviams išeiti dramos kursą.

„Esu įsitikinęs, kad turime pagrindo sėkmei pasiekti [...]. Mūsų vaikai gyvens geresniame rytojuje, nei mes gyvename dabar“, – sakė E. Macronas žurnalistams, susirinkusiems po Eliziejaus rūmų sietynais.

„Prancūzija bus stipresnė [...], jei būsime vieningesni, jei iš naujo išmoksime laikytis tų pačių vertybių, bendros kultūros, pagarbos klasėje, gatvėje, viešajame transporte ir parduotuvėse“, – sakė prezidentas stebint naujajai vyriausybės komandai.

Plintantis smurtas

Tarptautiniame fronte E. Macronas pažadėjo tolesnę paramą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

„Man didžiausia rizika yra Rusijos agresijos karas Ukrainoje, – sakė jis. – Negalime leisti Rusijai laimėti, nes tuomet kiltų klausimas dėl paties Europos ir visos Rusijos kaimynystės saugumo.“

E. Macronas taip pat kalbėjo apie riziką, kad dėl Gazos Ruože vykstančio Izraelio ir palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ karo smurtas Viduriniuose Rytuose gali plisti.

„Operacijų tęsimas taip, kaip jos vykdomos šiandien, reiškia rizikavimą ilgam laikui, turint galvoje, kaip tai veikia visą regioną ir paties Izraelio saugumą“, – sakė jis.

E. Macronas pridūrė, kad norėdamas išvengti bet kokios smurto eskalacijos šiame regione Paryžius nusprendė neprisidėti prie JAV ir Britanijos smūgių Irano remiamiems husių sukilėliams Jemene.

Amerikiečių ir britų pajėgos husių sukilėlius bombarduoja nuo penktadienio, reaguodamos į husių raketų atakas prieš laivus gyvybiškai svarbiuose laivybos keliuose, dažnėjančias po karą Gazos Ruože išprovokavusių „Hamas“ spalio 7-osios atakų Izraelyje.

„Atlaidumas“

E. Macronas skyrė dėmesio net kasdieniam šeimų gyvenimui – paskelbė norintis reguliuoti tai, kaip maži vaikai naudoja ekranus. Tačiau kol kas neaišku, kaip vyktų toks reguliavimas.

Prezidentas taip pat pažadėjo užtikrinti tvarką geresne šalies sienų kontrole, kova su necivilizuotu elgesiu padvigubinant policijos patruliavimą gatvėse, kova su narkotikais, kova su radikaliu islamu.

Komentaras pasirodė per jo vyriausybės pertvarkymą paskirtai švietimo ir sporto ministrei Amelie Oudea-Castera (Ameli Udėja-Kastera) sulaukiant griežtos kritikos dėl sprendimo visus tris savo vaikus išsiųsti į privačią mokyklą.

Ministrė sakė, jog vieną savo vaiką į privačią mokyklą užrašė dėl mokytojų ir kitų darbuotojų trūkumo jo valstybinėje mokykloje.

Antradienį ji buvo garsiai nušvilpta, kai apsilankė buvusioje sūnaus mokykloje norėdama išsiaiškinti su mokytojais.

E. Macronas, jau kritikuojamas dėl to, kad į svarbiausius valstybės postus nebuvo paskirta moterų, spaudos konferencijoje sakė, kad ministrės komentarai buvo netaktiški ir kad ji teisingai pasielgė vėliau atsiprašiusi.

Tačiau ministrei stebint, E. Macronas sakė jaučiantis jai atlaidumą, nes savo kadencijos pradžioje ir pats yra įžeidęs žmonių, „ypač moterų“.

Nuogąstavimai dėl kraštutinių dešiniųjų

E. Macronas, kurį oponentai kaltina atstumo išlaikymu ir net monarchinėmis tendencijomis, lankydamasis užsienyje reguliariai atsakinėja į reporterių klausimus, tačiau beveik niekada nerengdavo išsamių spaudos konferencijų namuose.

E. Macronas tikisi perkrauti savo antrą kadenciją, kai neturi parlamentinės daugumos, kai vyko masiniai protestai prieš pensijų reformą ir kai jo stovyklą skaldė nesutarimai dėl imigracijos įstatymo projekto.

Pasak analitikų, Eliziejaus rūmai nerimauja, kad kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN), vadovaujamas Marine Le Pen (Marin Le Pen) ir jos protežė, 28 metų Jordano Bardella (Žordano Bardela), galėtų įveikti E. Macroną remiančias jėgas ne tik Europos rinkimuose birželį, bet ir 2027 metų prezidento rinkimuose.

E. Macronas kaltina RN tuo, kad jis esą yra kolektyvinio nuskurdinimo ir melo partija.

„Man malonu, kad galėjau užkirsti kelią šiai operacijai [įveikdamas kraštutinius dešiniuosius 2022-ųjų prezidento rinkimuose], ir darysiu viską, kad tai tęstųsi, nes tai gerai šaliai“, – sakė E. Macronas.

Tačiau M. Le Pen socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad E. Macrono „didelis susitikimas su tauta“ paprasčiausiai buvo daugiau kaip dvi nepabaigiamo plepėjimo valandos be vizijos ir be sprendimų labai svarbioms prancūzų problemoms.